captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Keršanskas. Rusijoje – sėkminga generalinė rinkimų repeticija

Sekmadienį Rusijoje įvyko vietos rinkimai. Kadaise buvę vieni reikšmingiausių rinkimų per vienuolika laiko juostų besidriekiančioje valstybėje, šiais metais didesnio rezonanso jie nesukėlė – įtvirtinta Kremliaus valdžios vertikalė jau prieš kurį laiką rinkimus pavertė tik spektakliu. Šmaikščiai juokauta, kad rinkimuose susikovė Vladimiras prieš Putiną, mat visa opozicija – užsienyje, kalėjime arba Anapilyje. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Federacinė Rusijos politinė sistema lyg ir turėtų reikšti, kad federaciniai subjektai – regioninė valdžia – turėtų būti stipri ir savarankiška, centrinei valdžiai pavaldi tik tiek, kiek numato valstybės Konstitucija ar kiti svarbiausi teisės aktai. Tačiau tai, ką per savo valdymo metus sukūrė Vladimiras Putinas, tiksliau iliustruoja Rusijos politinei sistemai apibūdinti sukurtas terminas „federacija be federalizmo“.

Po Sovietų Sąjungos griūties Rusijos vairas atiteko prezidentui Borisui Jelcinui, kuris besiformuojančio politinio elito lyderiams pareiškė: „Pasiimkite tiek nepriklausomybės, kiek pajėgsite praryti“. Kvietimas buvo išgirstas, tačiau dvi priežastys nulėmė tokią Rusijos federalizmo raidą, kurios B. Jelcinas galvoje neturėjo. Silpna centrinė valdžia Maskvoje nesugebėjo kontroliuoti procesų už jos ribų, todėl ekonomiškai ar politiškai stiprūs regionai sugebėjo išsikovoti savarankiškumo lygį nedaug besiskiriantį nuo suverenumo. Antras aspektas, tai regioninių lyderių autoritarinė politinė kultūra, kylanti iš Sovietų Sąjungos palikimo. Labiausiai į autoritarinį valdymą linko savarankiškiausi federaciniai vienetai, todėl B. Jelcino prezidentavimo pabaigoje grėsmė Rusijos byrėjimui buvo itin didelė.

Tai suvokė 2000-aisiais prezidento postą perėmęs Vladimiras Putinas. Pagrindinis jo tikslas vidaus politikoje buvo atstatyti Kremliaus galią Rusijos federacinių subjektų atžvilgiu. Suvokdamas poreikį neutralizuoti per daug savarankiškus regionus, jis taip pat siekė perimti energetinių išteklių kontrolę ir juos naudoti ne atskirų regionų, o visos valstybės ekonominiam augimui.

Per V. Putino valdymo laikotarpį regioniniai įstatymai buvo suvienodinti su federaliniais, gerokai susilpnėjo vietos valdžios ir ypač atskirų asmenų regionuose įtaka, tačiau labiausiai federaciniai subjektai Kremliaus valdymui buvo pajungti įtvirtinant valdžios vertikalę per rinkimų sistemos suvaržymus. 2004 m. buvo panaikinti tiesioginiai gubernatorių rinkimai, o jų skyrimas atiduotas prezidento prerogatyvai. Trumpam tiesioginiai rinkimai buvo sugrąžinti po didžiųjų protestų 2012-aisiais, tačiau jau kitąmet buvo priimtas įstatymas, kuris leidžia pačių regionų organams apsispręsti, ar jiems reikalingi tiesioginiai rinkimai, ar ne.

Iš principo vietos rinkimai Kremliaus surežisuoti taip, kad didesnių abejonių dėl jų rezultatų nekiltų. Daugelis kandidatų, kurie sekmadienį siekė perrinkimo, jau anksčiau buvo paskirti prezidento, todėl praktiškai yra lojalūs Maskvai. Vienintelė reali opozicinė jėga yra Demokratinė koalicija, sudaryta iš kelių demokratinių partijų, tarp kurių ir pavasarį nužudyto Boriso Nemcovo, ir Kremliaus korupcines schemas viešinančio Aleksėjaus Navalno judėjimai. Tačiau biurokratinių kliūčių ir valdžios represijų dėka vienintelis regionas, kuriame varžėsi ši nuo Kremliaus nepriklausoma jėga, yra 300 km nuo Maskvos esanti ir teritoriškai Lietuvai beveik prilygstanti Kostromos sritis.

Milžiniški Rusijos propagandos srautai nukreipti prieš opoziciją lėmė, kad nepasitenkinimas esama ekonomine situacija nevirsta parama demokratinėms jėgoms. Nors, lyginant su milžinišku rezultatu netrukus po Krymo aneksijos, piliečių palaikymas V. Putinui šiek tiek sumažėjo, „Levada“ centro apklausų duomenimis, jis išlieka ypatingai aukštas ir siekia 83 proc. Todėl nesėkmingą opozicijos pasirodymą Kremliaus propaganda išnaudos siekdama parodyti, kad piliečių parama „Vieningajai Rusijai“ net ir ekonominio nepritekliaus metu išlieka nekintanti. Ir tam nesukliudys rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“ užfiksuoti daugiau nei 1700 šiurkščių rinkimų taisyklių pažeidimų, ar tai, kad Kostromoje iš rinkimų apylinkių buvo išvaryti visi nepriklausomi stebėtojai...

Tad varžytinėse Vladimiras prieš Putiną laimėtojas buvo aiškus nuo pat pradžių, o rinkimų spektaklis – repeticija prieš kitų metų Dūmos bei 2018 m. prezidento rinkimus – įvyko pagal Kremliaus surežisuotą scenarijų. Todėl tikėtis esminių pokyčių Rusijos valdžios vertikalėje bus labai sunku, ypač jeigu Maskva sugebės priversti Vakarus grįžti į įprastinius santykius.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...