captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Drambliuko svajonės

Seniai Lietuvoje nebuvo tokios karštos vasaros pabaigos, kaip ši. Net ir po Žolinių, kai Saulė tradiciškai palikdavo Lietuvą lietui ir tamsai, tebėra taip pat karšta kaip ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis. Karšta ne tik klimato – ir visomis kitomis prasmėmis.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Seniai Lietuvoje nebuvo tokios karštos vasaros pabaigos, kaip ši. Net ir po Žolinių, kai Saulė tradiciškai palikdavo Lietuvą lietui ir tamsai, tebėra taip pat karšta kaip ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis. Karšta ne tik klimato – ir visomis kitomis prasmėmis.

Mūsų ministrai naiviai lenktyniauja, kas daugiau primes prie pensijos, o štai pasaulio biržos pirmadienį lenktyniavo, kur akcijų kursai kris daugiausia. „Juodasis pirmadienis“ – taip pasaulio spauda pakrikštijo šv. Baltramiejaus dieną – metą, kai Lietuvą palieka gandrai.

Akcijų indeksai pirmadienį raudonavo visur: pradedant Japonija ir Australija, baigiant Europa ir Amerika. Kinijos ekonomika šią vasarą nuolat gąsdina pasaulį, jau ketvirtį amžiaus gyvenantį su mintimi, kad Kinijos ūkis visada augo ir dar augs.

Tačiau ką absoliučiai daugumai lietuvių reiškia „Dow Jones“ ar „Nasdaq“ indeksų smukimas penkiais šešiais procentais? Nieko. Lietuvoje garsiau skamba atkemšamas eilinis alaus butelis.

Kiek lietuvių apskritai turi akcijų? Jei ir turi, tai kokios nors seniai bankrutavusios Lietuvos jūrų laivininkystės, kurias sukta mūsų Vyriausybė – kitaip juk tokio sandėrio nepavadinsi – įgrūdo patikliems žmonėms vietoj jų turėtų konkrečių miškų, pastatų ar žemės miestuose. Akcijas rimtu daiktu laiko toks mažas procentas Lietuvos žmonių, kad apie jas neverta net kalbos pradėti.

Bet feisbuką tai juk jau žino visi? Tai gal jo kurso smukimas pirmadienį daugiau kaip 12 proc. mus sujaudino? Kur ten. Tokie dalykai nejaudina net abiejų Skandinavijos bankų etatinių šnekučių. Antai „Swedbanko“ burna Nerijus Mačiulis pažadėjo, kad Kinijos akcijų ir ekonomikos griūties pradžia mums, lietuviams, bus nė motais, nes mes ten nieko neeksportuojame.

Tiesa, net ir N. Mačiulis puse burnos po to pridūrė, kad Vokietija net labai daug į Kiniją eksportuoja, ir jei tik vokiečiams Kinijoje bus blogai, tai bus blogai ir Lietuvai, nes Lietuva labai daug eksportuoja į Vokietiją.

Bet post scriptum visada lieka tik post scriptum. Kol ekonomikos ratas apsisuks ir Kinijos juodoji skylė įtrauks pasaulį ir Lietuvą į galbūt naują ekonominę krizę, praeis metai, o gal ir daugiau. Per tą laiką galima drąsiai padidinti pensijas ir biudžetininkų algas, nes juk Seimo rinkimai jau ant nosies, o kas balsuos už valdžią, kuri rūpinasi valstybės ateitimi, bet ne šios dienos pensija?

Galų gale nei buvusi, nei būsima pasaulinė krizė nepriklauso nuo mūsų norų ir sprendimų, tai kam sukti galvą? Ypač, kai yra kuo pasidžiaugti čia ir dabar.  Nes jei Europos ir Amerikos biržos raudonavo, tai Rusijos ekonomikos rodikliai degė mėlyna liepsna, kaip tokiais atvejais kalba patys rusai.

„Brent“ naftos kaina pirmadienį smuko žemiau 43 dolerių už statinę. Už dolerį jau davė tik 70 rublių. Tiems, kurie sunkiai įsimena valiutų kursus, galima priminti, kad prieš porą metų už dolerį duodavo tik 24 rusiškus rublius. Taigi Rusijos rublio galia naftos kainų smygio žemyn ir kleptomaniško Putino pomėgio kariauti su kaimynais dėka per porą metų smuko net tris kartus.

Ar gali Lietuvos pensininkai, laukiantys  socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės pažadėtų 16 eurų prie pensijos, įsivaizduoti dalią Rusijos pensininko, kurio pensija prarado du trečdalius savo perkamosios galios?

Paradoksalu, bet tai mūsų pensininkams per sunku įsivaizduoti. Juo labiau, kad Rusijos pensininkai džiaugiasi gavę Krymą, kurį, tiesa, jie grabe matė, bet vis tiek malonu kažką gauti.

Tuo metu Lietuva, nepaisant visokių negandų, vis dar gyvena rožinių lūkesčių pasaulyje. Gražu, kai pagalvoji. Tikrai gražu, jei moki vertinti tai, ką turi dabar, ir žinai, kad jau po kelerių metų visi tie archaiški socialiniai lūkesčiai – gauti didesnę pensiją, uždirbti daugiau nei vakar – ištirps kaip „Dadu“ ledai rugpjūčio saulėkaitoje. Arba kaip „Facebook“ akcijų kursas. Jei tik kas tai supranta.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...