captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laurynas Kasčiūnas. Kas iš respublikonų gali mesti iššūkį H. Clinton?

Nors iki JAV prezidento rinkimų liko dar daugiau nei metai, rinkiminė kampanija jau įsibėgėja. Nuo kitų metų pradžios Amerika įžengs į pirminių rinkimų etapą, kai demokratų ir respublikonų stovyklose prasidės varžybos dėl to, kuris iš kandidatų turi didžiausią palaikymą abejų partijų viduje. Tačiau jau dabar viso pasaulio spauda garsiai svarsto, ar kuris nors iš respublikonų bus pajėgus mesti iššūkį favorite laikomai Hillary Clinton?
TSPMI nuotr.
TSPMI nuotr.

Nors iki JAV prezidento rinkimų liko dar daugiau nei metai, rinkiminė kampanija jau įsibėgėja. Nuo kitų metų pradžios Amerika įžengs į pirminių rinkimų etapą, kai demokratų ir respublikonų stovyklose prasidės varžybos dėl to, kuris iš kandidatų turi didžiausią palaikymą abejų partijų viduje. Tačiau jau dabar viso pasaulio spauda garsiai svarsto, ar kuris nors iš respublikonų bus pajėgus mesti iššūkį favorite laikomai Hillary Clinton?

Nors pati H. Clinton dar nėra garantuota savo pergale demokratų partijos pirminiuose rinkimuose ir jai ant kulnų ėmė lipti europietiško socializmo šalininkas Bernie Sandersas, tačiau bent jau kol kas jos atotrūkis apklausose nuo kitų demokratų išlieka solidus. Tuo tarpu respublikonų stovykloje vaizdas visiškai kitoks. Ten kandidatų, kurie realiai gali kautis dėl dalyvavimo finale yra daug daugiau.

Apžvalgininkai sutaria, jog respublikonams norint perimti Baltuosius rūmus iš demokratų rankų, teks paplušėti prisitraukiant ispanakalbių balsus. Būtent ispanakalbių balsavimas bus lemiamas veiksnys. Skaičiuojama, kad respublikonai gali turėti šansų 2016 m. rinkimuose tik tokiu atveju, jei už juos balsuos daugiau nei 40 proc. ispanakalbių JAV piliečių.

Ar tai įmanoma? Pavyzdžiui, 2012 m. už respublikoną Mittą Romney balsavo tik 23 proc. ispanakalbių ir nors M. Romney gavo rekordinį nuo Ronaldo Reagano laikų baltaodžių JAV piliečių palaikymą (už jį balsavo 59 proc. baltaodžių amerikiečių) – realių šansų prieš B. Obamą jis taip ir neturėjo. O dar prieš du dešimtmečius toks pasiekimas baltaodžių rinkėjų grupėje M. Romney būtų garantavęs užtikrintą pergalę prezidento rinkimuose.

Akivaizdu jog demografinės tendencijos keičia JAV politinį žemėlapį, o svorio centras stumiasi demokratų partijos pusėn. Ši partija tampa „dominuojančių mažumų partija“: prie ispanakalbių paramos pridėkime dar ir tai, kad mažiausiai aštuoni afroamerikiečiai iš dešimties balsuoja už demokratus.

Tad ką daryti respublikonams? Lengviau būtų atsakyti ko nedaryti. Pirmiausia, neleisti respublikonų partijos nominacijos laimėti Donaldui Trumpui. Apklausos rodo, jog daug triukšmo keliantis verslininkas pralaimėtų H. Clinton triuškinamai (34 proc. prieš 51 proc. ). D. Trumpas būtų palankiausas varžovas H. Clinton ar bet kuriam kitam demokratų kandidatui. Apie tai, jog D. Trumpo kandidatavimas yra naudingas demokratams jau kalba ir kiti respublikonų lyderiai. Dar daugiau – jeigu nelaimės nominacijos respublikonų vidiniuose rinkimuose, šis verslo magnatas neatmeta galimybės keltis ir kaip nepriklausomas kandidatas. Kokį tai turėtų poveikį rinkimams? Tikriausiai tokį, kad respublikonų galimybės įveikti demokratus taptų visiškai minimalios.

Prisiminkime 1992 metus, kai George‘as Bushas vyresnysis siekė savo perrinkimo ir planavo nugalėti demokratą B. Clintoną, tačiau visas jo kortas sumaišė nepriklausomu kandidatu tapęs stambus verslininkas iš Teksaso Rosas Perot. Ir nors jis nelaimėjo rinkimų nė vienoje valstijoje, tačiau surinko beveik 20 mln. amerikiečių balsų. Respublikonai iki šiol tvirtina, jog būtent R. Perot dalyvavimas atvėrė B. Clintonui duris į Baltuosius rūmus. Tas pats su dar didesne neigiama įtaka respublikonams gali pasikartoti ir D. Trumpo atveju.

Prognozuojama, jog daugiau nei 13 mln. ispanakalbių dalyvaus 2016 metų rinkimuose (lyginant su 11 mln. 2012 metais), tad dėl vis svarbesnio ispanakalbių faktoriaus, pasipriešinti H. Clinton galės tik tie respublikonai, kurie turi šaknų ar ryšių ispanakalbėje bendruomenėje. Jebbas Bushas (meksikiečių kilmės žmona, buvęs ispanakalbiais turtingos Floridos gubernatorius) arba kubiečių kilmės Marco Rubio. Apklausos rodo, jog iš visų respublikonų mažiausią atsilikimą nuo H. Clinton turi būtent J. Bushas (42 proc. prieš 46 proc. ).

JAV prezidento rinkimų specifika ta, kad reali kova vyksta ne visos šalies mastu (niekas neabejoja, kad Kalifornijoje laimės demokratai, o Teksase – respublikonai), o svyruojančiose valstijose (angl. „swing“ states). Išskiriamos trys pagrindinės svyruojančios valstijos: Florida, Ohajas and Pensilvanija. Nuo 1960 m. visi išrinkti JAV prezidentai turėjo laimėti bent dvejose iš šių trijų valstijų. Kai kuriose iš jų vėlgi labai svarbus ispanakalbių faktorius. Ir čia iš respublikonų geriausiai sekasi M. Rubio, kuris pagal apklausas gali įveikti H. Clinton visose trijose valstijose. Įdomu, jog remiantis prognozėmis šiose strategiškai svarbiose valstijose daug geriau negu H. Clinton sektųsi dabartiniam JAV viceprezidentui J. Bidenui. Tačiau jis kol kas dar noro dalhyvauti rinkimuose neišreiškė.

Vis dėlto, respublikonų kandidatams vien tik meksikietiškų šaknų ar ryšių gali ir neužtekti. Reikės kalbėti apie imigracijos reformą, kurios „obamišką“ versiją (numatančią nelegalių imigrantų amnestavimą ir ilgainiui netgi jų įpilietinimą) – respublikonai stabdo. J. Bushas kalba apie šią reformą, bet kuo daugiau jis ties tiltų su ispanakalbiais ir taip „eis į demokratų politinį lauką“, tuo daugiau problemų jis turės pirminiuose respublikonų rinkimuose. Respublikonų partijoje labai stiprus įsitikinimas, kad nuo imigracijos reikia gintis ne pasiūlymais apie nelegalų amnestiją, o stiprinant sienų apsaugą ir statant užkardas pasienyje su Meksika. Tad nemenkas iššūkis J. Bushui ir visai respublikonų partijai – kaip laimėti 2016 m. JAV prezidento rinkimus neatsižadant savo politinių principų?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...