captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Keršanskas. Ar Vilniui reikia daugiau Maskvos?

Vilniuje atnaujinus įstrigusias „Maskvos namų“ statybas, prognozuojama, kad daug diskusijų keliantis objektas bus baigtas jau šiemet. Pilnai iš Maskvos savivaldybės biudžeto finansuojamu projektu oficialiai siekiama stiprinti kultūrinius ir verslo ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos, tačiau dar 2004 metais gimusi ir tuometinio miesto mero Artūro Zuoko palaiminta idėja šiandieninėje geopolitinėje situacijoje – tikras Trojos arklys jau nebe už miesto sienų, o jo viduje.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Vilniuje atnaujinus įstrigusias „Maskvos namų“ statybas, prognozuojama, kad daug diskusijų keliantis objektas bus baigtas jau šiemet. Pilnai iš Maskvos savivaldybės biudžeto finansuojamu projektu oficialiai siekiama stiprinti kultūrinius ir verslo ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos, tačiau dar 2004 metais gimusi ir tuometinio miesto mero Artūro Zuoko palaiminta idėja šiandieninėje geopolitinėje situacijoje – tikras Trojos arklys jau nebe už miesto sienų, o jo viduje.

„Maskvos namai“ yra naudojami kaip dar vienas Rusijos įrankis įgyvendinant „tėvynainių“ koncepciją – paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2006 metais inicijuotą programą. Remiantis oficialia versija, ja siekiama rusus, gyvenančius užsienyje, susigrąžinti į Rusiją, jiems skiriant įvairią, taip pat ir materialinę, paramą. Tačiau tai, kad Lietuvoje per septynerius programos veikimo metus ja pasinaudojo tik 190 rusų, verčia abejoti, ar tai pagrindinis Rusijos prezidento globojamos iniciatyvos tikslas.

Kaip rašoma Maskvos išorinių ekonominių ir tarptautinių santykių departamento puslapyje, Maskva siekia gilinti ryšius su tėvynainiais užsienyje ir jiems užtikrinti reikiamą paramą. Šiuo tikslu steigiami „Maskvos namai“ veikia kaip Rusijos patriotų, gyvenančių buvusiose sovietinėse valstybėse, telkimo centrai. Prisimenant faktą, jog Krymas buvo okupuotas ir aneksuotas grindžiant poreikiu apginti rusakalbių Krymo gyventojų teises, mobilizuota rusų bendruomenė Kremliui yra daug naudingesnė užsienyje, o ne Rusijos viduje.

Kitas svarbus aspektas – tai geografinis „Maskvos namų“ išsidėstymas. Šiandien tokie neva kultūrinę misiją atliekantys centrai veikia draugiškus santykius su Rusija išlaikančių valstybių – Kirgizijos, Armėnijos ar Baltarusijos – sostinėse, taip pat Rusijos okupuotose teritorijose – nuo Gruzijos atplėštos Abchazijos sostinėje Suchumyje bei Krymo pusiasalyje esančiame Sevastopolyje. Iš Europos Sąjungai priklausančių valstybių „Maskvos namai“ veikia tik Latvijos sostinėje Rygoje, kurioje rusai sudaro 38 proc. visų miesto gyventojų, ir Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Vilnius taptų trečiąja sostine, nors jame rusų tautybės gyventojai sudaro vos 12 proc. visų miestiečių.

„Maskvos namus“ koordinuojančios institucijos internetiniame puslapyje atvirai skelbiama, jog jų pagalba siekiama gerinti Rusijos valstybės įvaizdį gyventojų tarpe. Taip pat didelis dėmesys skiriamas rusiškos istorinės atminties interpretacijos sklaidai ir stiprinimui, siekiant ją paversti kolektyvine ne tik rusų, bet ir kitų sovietų imperijos okupuotų tautų atmintimi. Tai daroma tiek organizuojant vadinamosios pergalės dienos minėjimus, tiek įvairiais būdais išlaikant Sovietų Sąjungos pergalių, kaip neva savų, naratyvą. Nepaisant to, kad pats pastatas Vilniuje tebestatomas, šiuos uždavinius organizacija vykdo jau dabar.

Abejoti tuo, kad „Maskvos namai“ Vilniuje taps dar vienu įrankiu Kremliaus politikai vykdyti, neleidžia ir faktas, jog Maskvos meras Sergejus Sobianinas yra nuolankus V.Putino bendražygis. Teigiama, jog pirmuosius tiesioginius merų rinkimus 2013 metais Maskvoje politikas laimėjo ne be Rusijos prezidento, kurio administracijos vadovu nuo 2005 metų jis dirbo trejus metus, pagalbos. Todėl patį S. Sobianiną daugelis analitikų vadina nors ir gana įtakingu, tačiau de facto Putino kišenėje esančiu sistemos žaidėju.

Kad „Maskvos namai“ nėra iniciatyva siekiant abipusio tarpkultūrinio dialogo stiprinimo parodo ir tai, jog analogiškas „Vilniaus namų“ projektas Maskvoje iš mirties taško nejuda dėl įvairių miesto administracijos sukuriamų barjerų. Tad šia iniciatyva Rusija siekia savų interesų – susikurti dar vieną platformą įvairiems savo valstybinės politikos tikslams vykdyti. Kultūrinio ir verslo dialogo skatinimas tampa tik visa maskuojančia priedanga.

Yra visas spektras krypčių, kuriomis Rusija galėtų išnaudoti 9000 kv. m. daugiafunkcinį pastatą saviems interesams Lietuvoje įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai gali būti prorusiškai nusiteikusių organizacijų bei žmonių telkimas bei parama jų vykdomai veiklai, oficialiai prisidengiant parama Antrojo pasaulinio karo veteranams bei jų atminimo puoselėjimui. Kiti veiklos barai gali pasireikšti rusiškos informacinės erdvės sklaida ir rusiškų žiniasklaidos priemonių įtvirtinimu. Šį faktą dar labiau sustiprina tai, kad vidurvasarį jau buvo pasirodžiusi informacija, kad naujoji valstybinė naujienų agentūra „Sputnik“ ieško būdų įsitvirtinti Lietuvoje. Be to, pastatas yra patogus užsiimti žvalgybine veikla, nes, pavyzdžiui, visoje Lietuvoje stabilų elektros energetikos sistemos darbą palaikantis ir strategiškai svarbus operatorius „Litgrid“ yra kitoje gatvės pusėje.

Priežasčių, kodėl „Maskvos namų“ idėjos Vilniuje realizavimas būtų pavojingas ar bent jau mažiausiai neatsargus veiksmas, galima rasti ir daugiau. Tačiau akivaizdu, kad „Maskvos namų“ klausimas kelia rimtų abejonių ir valstybės saugumo atžvilgiu ir šiandieninėje geopolitinėje situacijoje imperialistinius raumenis demonstruojančiai valstybei suteikti dar vieną veikimo instrumentą būtų trumparegiška. 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...