captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar pablogės Prahos ir Berlyno santykiai?

Norėtume sugrįžti prie Čekijos prezidento rinkimų, kuriuos Lietuvos žiniasklaida, gal išskyrus LRT radiją, prastokai apžvelgė, nors Čekija yra Lietuvai istoriškai artima šalis, joje karaliavo Jogailaičiai ir esama Vytauto Didžiojo pėdsakų, o moderniais laikais kartu atsikovota nepriklausomybė ir iškęsta totalistinė priespauda. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Norėtume sugrįžti prie Čekijos prezidento rinkimų, kuriuos Lietuvos žiniasklaida, gal išskyrus LRT radiją, prastokai apžvelgė, nors Čekija yra Lietuvai istoriškai artima šalis, joje karaliavo Jogailaičiai ir esama Vytauto Didžiojo pėdsakų, o moderniais laikais kartu atsikovota nepriklausomybė ir iškęsta totalistinė priespauda.

Kaip neadekvačiai Lietuvos žiniasklaida atspindėjo Čekijos prezidento rinkimus, matyti iš to, kaip juos aprašė kita Europos spauda. Tie rinkimai susidėjo iš dviejų raundų, kurių antrasis įvyko sausio 25-ąją ir 26-ąją.

Čekijoje ir Slovakijoje leidžiamas verslo dienraštis „Hospodarske noviny“ atvirai reiškė nepasitenkinimą, kad juos laimėjo į kairę linkęs politikas Milošas Zemanas.

„Tai čekų visuomenės nebrandumo ženklas. Pasirodo, kad mus lengva užliūliuoti dviem pasakom. Viena jų – apie gerąjį karalių, kuris pašalina blogą vyriausybę. Tačiau pagal konstituciją prezidentas negali nuversti vyriausybės“.

Nuo savęs pridursime, kad M. Zemano oponentas rinkimuose buvo užsienio reikalų ministru gana nepopuliarioje centro–dešinės vyriausybėje.

„Antroji pasaka, kurią M. Zemanas sėkmingai sekė, yra ta apie vokiečių pavojų. Kaipgi galėjo taip išeiti, kad Sudetų krašto vokiečių išvarymas tapo pagrindine šių rinkimų tema? Kodėl mes vis dar noriai klausomės šitos istorijos, nors politikos lygmenyje ji jai seniai išspręsta?“ – stebėjosi  Prahoje leidžiamas verslo laikraštis.

Priminsime, kad 1997 m. Vokietijos ir Čekijos vyriausybės pasirašė abipusio atsiprašymo už karo metais padarytus nusikaltimus deklaraciją, tačiau daugumos vadinamųjų Benešo dekretų, kurių pagrindu po karo buvo iš Čekoslovakijos išvaryti apie trys milijonai vokiečių ir vengrų, nei Čekijos, nei Slovakijos vyriausybės niekada neatšaukė.

Beveik visi Čekijos politikai, įskaitant M. Zemaną, šią nuostatą neatšaukti Benešo dekretų palaiko, tik M. Zemano priešininkas rinkimuose, Karelas Schwarzenbergas, pakartotinai pasisakė prieš Benešo dekretus, kaip grubiai pažeidusius žmogaus teises.

Anot Belgrado dienraščio „Danas“, „M. Zemanas už savo pergalę gali padėkoti „vokiškajam koziriui“. Užsienio reikalų ministras K. Schwarzenbergas buvo M. Zemano štabo juodinamas kaip palaikantis iš Sudetų krašto išvarytų vokiečių pretenzijas sulaukti Čekijos valstybės kompensacijų.

Tai rodo, koks trapus dar yra Vokietijos susitaikymas su savo rytiniais kaimynais“, – rašė Serbijos sostinės dienraštis.

Rusijos verslo dienraštis „Komersant“ tiesiog džiaugėsi dėl M. Zemano pergalės. Ne tiek dėl to, kad „skirtingai nuo ligšiolinio Čekijos prezidento, euroskeptiškojo Vaclavo Klauso, M. Zemanas siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga“, kiek dėl to, kad „ir Kremlius gali būti patenkintas. Kitaip nei jo priešininkas rinkimuose K. Schwarzenbergas, M. Zemanas nesiafišuoja kritiškais pasisakymais Maskvos adresu.

Be to, M. Zemano aplinkoje yra žmonių, kurių interesai labai artimai susiję su Rusijos ekonomika“, – teigė Maskvos laikraštis „Komersant“. 

Tačiau Varšuvos dienraštis „Rzeczopospolita“ pažymėjo, kad nors „M. Zemanas pasisakė už europietiškąjį federalizmą ir už Čekijos įstojimą į euro zoną, praktiškai tai nebūtinai turi daug ką reikšti. Lygiai taip pat gali būti, kad jis kaip prezidentas tęs savo pirmtako V. Klauso euroskeptiškąją liniją.

Kaip inteligentiškas pragmatikas M. Zemanas turi pripažinti, kad tokia laikysena geriau patenkintų jo rinkėjų lūkesčius“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Kas tie jo rinkėjai, Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ paaiškinio taip: „M. Zemanas rinkimų kovą vedė agresyviai ir taikė į plačiuosius sluoksnius. Nors, kitaip nei K. Schwarzenbergas, jis savo pusėje neturėjo medijų ir besinaudojančiųjų socialiniais tinklais, bet užtat jį palaikė pensininkai, profsąjungų nariai, kairiosios partijos – ir taip pat išeinantis prezidentas Vaclavas Klausas“.

Frankfurto dešiniųjų dienraštis taip pat pridūrė, jog „pirmosios analizės po rinkimų atskleidė, kad rinkimų kovą kartais užgožę debatai dėl Benešo dekretų vis dėl to nebuvo lemiami. Tik 9 proc. rinkėjų buvo nepatenkinti K. Schwarzenbergo kritišku nusistatymu Čekoslovakijos pokario prezidento Eduardo Benešo ir vokiečių išvarymo atžvilgiu.

Juos daug labiau erzino tai, kad jį buvę sunku suprasti, kad jis nesąs čekas ir kad jis nemokąs pakankamai gerai čekiškai. Kitaip sakant, K. Schwarzenbergas pralaimėjo todėl, kad čekai jo nepriėmė kaip savojo“.
Čekijos kaimynės Slovakijos dienraštis „Sme“ pažymėjo, jog „čekų dauguma Prahos pilyje nori matyti prezidentą, kuris juos apsaugotų, ypač ekonominės krizės laikais. M. Zemanas kaip tik tokią apsaugą pasiūlė vadinamiesiems mažiesiems žmonėms, ir konstitucija būtent jam duoda galimybių tokį pažadą bent iš dalies įgyvendinti.

K. Schwarzenbergo pagrindinė problema buvo ne jis pats, o tai, kad jis priklauso nemėgstamai vyriausybei, kuri vykdo nepopuliarias reformas. Tokioje atmosferoje gerai nuskambėjo ir demagoginiai puolimai, kad jis esąs svetimtautis, kuris nesupranta eilinių čekų ir nori sugrąžinti pasienio namus buvusiems jų savininkams vokiečiams.

Pozityvioji žinia čia tik ta, kad tiek daug žmonių šioms paskaloms pasipriešino ir už K. Schwarzenbergą balsavo“, – rašė Bratislavos dienraštis „Sme“.

Pasak Halės dienraščio „Mitteldeutsche“, nors „Čekijos valstybės galva bus kairysis populistas M. Zemanas, tai ne katastrofa. Nepaisant viso savo populistinio potraukio, jis ne toks į lankas nuklydęs užsienio politikas kaip jo pirmtakas V. Klausas. 

M. Zemanas norėtų čekus su Europa sutaikyti. Dar svarbiau būtų  ramybė ir prognozuojamumas viduje. Šios savybės sustiprintų Čekijos pozicijas išorėje“.

Švabijos dienraštis „Stuttgarter Nachrichten“ rašė, jog išskyrus tai, kad jis „laikomas draugiškas Europai, šiaip apie M. Zemaną negalima daug ko gero pasakyti. Jis, jeigu nepasikeitė iš pagrindų, pasirodys kaip populistinis karštakošis ir skaldytojas. Iš vokiškos perspektyvos žiūrint, jis ne tas, kuris kelia pasitikėjimą.

Per savo rinkimų kampaniją M. Zemanas agresyviai nacionalistiškai baugino Sudetų krašto vokiečiais, kurie, esą, bandys atgauti savo prarastą nekilnojamąjį turtą. Galime jaustis svetimais ir nostalgiškai prisiminti Vaclavą Havelą“, – rašė Štutgarto laikraštis.

Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ teigė, kad „vėl reikėjo atgaivinti Sudetų krašto vokiečių baubą, kad Čekijoje būtų laimima politinių taškų. Tikriausiai vokiečiai dabar turės su tuo susitaikyti, jog tokios polemikos ateinančiais keleriais metais girdėsime daugiau.

Tačiau bukų antivokiškų jausmų skatinimas turi savo kainą. Kiekvienu atveju pirmiausia M. Zemanas neturėtų tikėtis greito pakvietimo į Berlyną. O mes neturėtume priimti to, kad neapykanta Vokietijai taptų nauja Europos politikos normalybe“.

Taip rašė įtakingas dienraštis „Welt“, tačiau regioninis bavarų dienraštis „Mittelbayerische“ iškėlė kitą ir teigiamą aspektą: „šiais pirmaisiais tiesioginiais savo prezidento rinkimais čekai išdrįso pabandyti daugiau demokratijos. Ir tai buvo pasisekęs eksperimentas, iš kurio galėtų pasimokyti ne viena kita Europos valstybė.

Daugelis šiaip jau politika nusivylusių piliečių pabudo ir su dideliu dėmesiu klausėsi įtampos kupinų kandidatų debatų“, – pažymėjo Regensburgo laikraštis.

Taigi Čekijoje laimėjo vokiečių nemėgstantis, bet rusų nepeikiantis kairuoliškas populistas, įveikęs Čekijos ir Austrijos aristokratą, kuris iš tikrųjų turi princo titulą, o nėra tik „princu“ „pramintas“, kaip neteisingai pranešinėjo mūsų žinių agentūra BNS.   

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close