captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Priklausomybė nuo pralaimėjimų

Nuo kvailumo, kaip žinoma, vaistų nėra. Tačiau kvailumas kvailumui nelygu. Kai ant to paties grėblio antrąkart tą pačią dieną užlipa karščių priveiktas darbininkas ar ūkininkas, natūrali reakcija bus užuojauta. Tačiau kai ant to paties grėblio vienas po kito lipa Seimo pirmininkė ir krašto apsaugos ministras, švelniausias žodis, kuris ateina į galvą, yra „neįgalumas“.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Nuo kvailumo, kaip žinoma, vaistų nėra. Tačiau kvailumas kvailumui nelygu. Kai ant to paties grėblio antrąkart tą pačią dieną užlipa karščių priveiktas darbininkas ar ūkininkas, natūrali reakcija bus užuojauta. Tačiau kai ant to paties grėblio vienas po kito lipa Seimo pirmininkė ir krašto apsaugos ministras, švelniausias žodis, kuris ateina į galvą, yra „neįgalumas“.

Kalbame ne apie sveikatos apsaugos, socialinio modelio ar vis neįvykstančią universitetų pertvarką, kurios rezultatas daug kur jau yra penki profesoriai ir tik vienas studentas. Čia nustebti galima būtų nebent tada, jei mūsų valdžia kaip nors nepataikytų užlipti ant grėblio.

Stebina tai, kad pastaruoju metu grėbliu Lietuvos valdžiai tapo istorija. Mat didžiausių valstybės pralaimėjimų šventimas tapo tikra šių metų politinio sezono mada.

Štai dar visai neseniai Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kvietė svarbius šalies asmenis ir užsienio ambasadorius birželio 15-ąją Seime iškilmingai paminėti Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos 75-ąsias metines.

Net ir opozicija šią dygią istorinę „darbietės“ piliulę prarijo tarsi sirgdama – lyg taip ir turėtų būti. Iškilmingas 75-ųjų okupacijos ir valstybės praradimo metinių minėjimas įvyko ir buvo tikrai iškilmingas. Matyt, dauguma tada pagalvojo: ko norėti iš tos Graužinienės, juk net kvietimo kaip reikiant nemoka surašyti, tai ir užlipo ant grėblio.

Tačiau nepraėjo ir pora mėnesių, kai Vilniaus centre netikėtai buvo paminėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę 360 metų sukaktis. Dalyvius šautuvų salvėmis pagerbė Lietuvos kariai. Prie tilto aidėjo Lietuvos kariuomenės orkestro muzika. Vienas po kito kalbas sakė šventės organizatoriai ir svečiai.

Ką iškilmingai šventė Lietuva prie Žaliojo tilto? Juk kalbame apie kupinus pralaimėjimų 1655 metus. Po 1655 metų rugpjūčio 8-osios mūšio prie Žaliojo tilto LDK kariuomenė, vadovaujama Jonušo Radvilos, atidavė sostinę plėšti maskoliams ir Zolotarenkos kazokams. Radvila movė į Kėdainius, kur netrukus sudarė uniją su Švedija.

Pirmą kartą istorijoje sostinę Vilnių okupavo maskvėnų kariuomenė. Didžioji LDK dalis atsidūrė rusų rankose. Vilnius nusiaubtas, nepabėgę gyventojai buvo išžudyti. Katedroje su savo arkliais įsitaisė kazokai. Tik šv. Kazimiero karstą su jo palaikais kažkas sugebėjo išvežti į Gdanską, o bažnyčios ir vienuolynai išplėšti, sudeginti. LDK užliejo Tvanas.

Maskvėnų ir kazokų ordos sustojo tik Žemaitijoje, kurią jau teriojo ją okupavusi Švedijos armija. Okupantai plėšė kraštą skersai ir išilgai. Prireiks kelerių metų jiems išvyti, o iš Gedimino pilies maskvėnų įgulą pavyks išmušti tik po penkerių metų. Tvano metu Didžioji Kunigaikštystė prarado pusę savo gyventojų.

Ir štai po viso to Lietuva staiga sumano švęsti kažkokią pergalę? Pavadinti Tvaną pergale gali tik žmogus, kuriam galvoje nevisai gerai. Kariuomenės vadas pasiuntė kariuomenę minėti klaikiausio ligtolinėje LDK istorijoje pralaimėjimo, tapusio įžanga į valstybės žlugimą. Tai gėdinga.

Žaidimų, žinoma, galima prisigalvoti visokių. Galima netgi suprasti kokio nors istoriko privačią užgaidą įsivaizduoti pergalę ten, kur buvo tik žiaurus pralaimėjimas. Žmonės ne tokių dalykų prisigalvoja. Tačiau neįmanoma nei suprasti, nei pateisinti fakto, kai krašto apsaugos ministras J.Olekas ir kariuomenės vadas J.Žukas leidžia siųsti Lietuvos karius į tikrų tikriausią farsą. Ar jau kariuomenė veikti nebeturi ko?

Kaitra, tiksliau, istorijos nežinojimas suminkštino kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro galvas. Du didžiausi mūsų karo vyrai užlipo ant to paties grėblio, kaip ir Seimo pirmininkė. Bet karštis neslūgsta. Kokią dar okupaciją iškilmingai mums paminėjus? Prieš 220 metų įvyko paskutinis LDK padalijimas, 123 metams ištrynęs Lietuvą iš žemėlapių. Darom?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...