captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT technologijoms žodis „vakar“ yra sena data

Telekomunikacijos laikomos bene veržliausia ir inovatyviausia technologijų sritimi. Tad mes nesistebime nei stulbinama šviesolaidžio plėtra šalyje, nei kelis kartus gyventojų skaičių lenkiančiu mobiliojo ryšio abonentų būriu. Tačiau rūšiuodami progresyviausiuosius pamirštame, kad į komunikacijų lauką patenka ir žiniasklaida. Taip pat ir ta, kurią priimta vadinti „tradicine“.
 
D. Paršonis, „Verslo žinių“ nuotr.
D. Paršonis, „Verslo žinių“ nuotr.

Telekomunikacijos laikomos bene veržliausia ir inovatyviausia technologijų sritimi. Tad mes nesistebime nei stulbinama šviesolaidžio plėtra šalyje, nei kelis kartus gyventojų skaičių lenkiančiu mobiliojo ryšio abonentų būriu. Tačiau rūšiuodami progresyviausiuosius pamirštame, kad į komunikacijų lauką patenka ir žiniasklaida. Taip pat ir ta, kurią priimta vadinti „tradicine“.

Kibūs pašnekovai dažnai klausia: „o kas gi yra ta tradicinė žiniasklaida?“. Atsakymų esama įvairių: nuo „tos, kuri egzistavo iki interneto“ iki „tos, kuri nejuda į priekį“. Menka paslaptis, kad dalis spaudos leidinių, įskaitant šalies dienraščius, pražiopsojo plėtros ir transformacijos internete galimybes. Nestebina ir šiandien girdimos pastabos, jog radijas yra „atskira respublika“, o televizija nėra tokia kvaila, kad pati sau kastų duobę internete.

O vis dėlto vadinamoji „tradicinė“ šiandien jau nebėra tradiciškai konservatyvi. Radijo stotys el. pašto, trumpųjų žinučių, socialinių tinklų ir telefonų pagalba tapo interaktyvia medija. Televizijos – gal ilgiausiai bandžiusios išlaikyti nuotolį tarp „žiūrovo“ ir „vartotojo“ – šiandien yra nebeatpažįstamos, jei tik mes savo žvilgsnio neribojame juodu televizoriaus ekrano rėmu.

Paklauskite savęs: ar tikėjote prieš dešimtį ar net penkerius metus, kad televizija bus transliuojama gyvai per internetą, kad bus prieinamas ir prenumeruojamas jos laidų archyvas, kad galėsite susikurti patys savo televizijos programą, kurią peržiūrėti galėsite ne tik dideliame TV, bet ir kišeniniame telefono ekrane? Ar manėte galėsią dalyvauti televiziniuose konkursuose, žaisti žaidimus kartu su televizijos laidomis, balsuoti už patinkančius atlikėjus, užduoti klausimus laidos dalyviams „gyvai“ ar net valdyti laidų turinį?

O gal tai ir šiandien atrodo nelabai realu? Jei taip, tai veikiausiai senokai netyrinėjote, pavyzdžiui, LRT.lt svetainės ir jos galimybių. Jau pirmajame puslapyje žaliomis lemputėmis vilioja tiesioginės transliacijos, „mediatekos“ ir „fonotekos“ skyriuose – dešimtys tūkstančių valandų TV ir radijo laidų archyvo, kurį galima prenumeruoti kaip tinklalaides pagal laidas ar ištisas informacijos temas. Naujienos į jūsų kompiuterį ar mobilųjį įrenginį gali atkeliauti RSS pavidalu, transliacijas galite matyti ir savo telefone, kaip ir programų gidą, kurio išmanumo pakanka priminti jums apie mėgstamas laidas. Netrukus visa tai ir dar daugiau gaus žiūrovai, kurie šiandien gal labiau „dėl įvaizdžio“ renkasi parduotuvėje naują išmanųjį televizorių.

Tūkstančiai žmonių kartu su projektu „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ tikrina savo žinias, varžosi tarpusavyje ir lavina visos šeimos sumanumą bei atmintį naudodami jau ne vieną, o du ekranus. Vieną, įprastą, matomiausioje svetainės vietoje, kitą, asmeninį, laikomą delnuose. „Antrojo ekrano“ sėkmė rodo, kaip sėkmingai galima interaktyvumą, sąveiką su „tradicine“ medija integruoti į kasdienį žiniasklaidos naudojimą. Pirmi žingsniai atrodo ne itin įmantrūs – programėlė „Balsuok“ tėra skirta išrinkti mėgstamiausią „Eurovizijos“ atlikėją, bet nuo tokio paprasto ir lengvai suvokiamo starto prasideda pažintis su naujomis technologinėmis galimybėmis, kurių tolimoji riba žada amžiną jaunystę „tradicinėms“ žiniasklaidos priemonėms. LRT.lt svetainėje galima rasti tris programėles penkioms mobiliųjų įrenginių operacinėms sistemoms (įskaitant naująjį „LRT grotuvą“ „Windows Phone“ prietaisams). Bet čia tik tos, kurios svetainėje yra šiandien – per šiuos metus tų programėlių gali būti dvigubai daugiau.

Būna ir taip, kad netgi itin progresyviomis laikomos technologijos nebesuspėja su sparčiai tobulėjančia televizija ir radiju. Imkime tą pačią LRT: siekdama kuo sparčiau pildyti per internetą pasiekiamą TV ir radijo laidų archyvą LRT dirba kartu su Vilniaus universitetu dėl turinio perkodavimo su moderniausio seniausioje šalies aukštojoje mokykloje esančio superkompiuterio pagalba. Galingas, daugiaprocesoris VU kompiuteris gali vienu metu apdoroti šimtus laidų, taip sutaupydamas laiko ir paspartindamas skaitmeninį LRT aruodą. Bėda tik, kad turimo komunikacijų pralaidumo perduoti laidas iš LRT į VU skaičiavimo centrą ir atgal kiek trūksta...

Visi šie dalykai verčia atidžiau rinkti žodžius vertinant vieną ar kitą sritį kaip „progresyvią“ ar „tradicinę“ (menamai „atsilikusią“). Aprašyta televizijos ir radijo transformacija yra geriausias pavyzdys. LRT žmonės šiandien be savigyros šešėlio vadina savo organizaciją moderniausia. Dabar susirūpinta, ar iš tiesų TV žiūrovas ir radijo klausytojas bespėja su žiniasklaidos progresu. Prieš keletą savaičių tarp LRT.lt grojaraščių pasirodė ir vienas skirtas norintiems pažinti visas svetainės galimybes ir jomis naudotis. O jūs manėte, kad jau viską žinote apie televizorių?

Džiugas Paršonis –  LRT.lt projektų vadovas

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...