captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laimantas Jonušys. Apie neįveikiamas bėdas

Kadangi, kaip visi žinome, gyvename netobulame pasaulyje, tai kai kurios problemos yra tiesiog niekaip neišsprendžiamos. Pavyzdžiui, toks Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas faktas, kad Žemės rutulyje yra katastrofiškas gyventojų perteklius.
V. Braziūno nuotr.
V. Braziūno nuotr.

Kadangi, kaip visi žinome, gyvename netobulame pasaulyje, tai kai kurios problemos yra tiesiog niekaip neišsprendžiamos. Pavyzdžiui, toks Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas faktas, kad Žemės rutulyje yra katastrofiškas gyventojų perteklius.

Seniai pastebėta: norint, kad visi planetos gyventojai mėgautųsi tokiu pragyvenimo lygiu kaip vidutinis amerikietis, reikėtų keturių tokių planetų išteklių. Tai neįmanoma, bet visiems žmonėms, taip pat ir turtingiems, norisi turėti visko daugiau, iš to kyla planetos užterštumas, globalinis atšilimas, daugybė ginkluotų konfliktų ir daug kitų negerovių. Nėra jokių priimtinų būdų žmonių pertekliui sumažinti, todėl apie tai iš esmės ir nekalbama, tik gvildenama, kaip galima sušvelninti padarinius.

Tačiau dėl kai kurių lokalinių neišsprendžiamybių diskutuojama be galo ir be krašto, didžiosios valstybės daug metų deda dideles pastangas, o rezultatas – šnipštas. Toks yra Izraelio konfliktas su palestiniečiais.

Dar viena neišsprendžiama bėda – kruvinai atgijusi kurdų problema. Po Pirmojo pasaulinio karo dabartines Artimųjų Rytų valstybių sienas iš esmės nubrėžė Vakarų Europos, ypač Britanijos, vadovai. Jie norėjo stiprios atsvaros galimai bolševikinės Rusijos ekspansijai ir atrodė neverta leisti susikurti silpnai kurdų valstybei, neturinčiai prieigos prie jūros. Tai buvo nelemta klaida. Ir nors dabar nualinto Irako šiaurėje faktiškai yra susikūręs kurdų autonominis darinys, kurdų problemos iš esmės neįmanoma išspręsti, ji dar, matyt, daug dešimtmečių kamuos šį regioną, ir dėl to žus nemažai žmonių.

Bet prieikime prie ekonomikos problemų neišsprendžiamybių. Graikijos skolų problema niekaip negali būti sėkmingai išspręsta – rinktis galima tik iš blogų sprendimų. Europos Sąjungos viršūnės dar kartą nusprendė problemos sprendimą tiesiog atidėti, galimai ją dar labiau apsunkinant.

Nors galime pagrįstai skųstis, kad Lietuvoje pensijos ir atlyginimai tebėra mažesni negu Graikijoje, tačiau Lietuva turi augimo perspektyvą, o Graikijoje, be kita ko, smarkiai nukentėjo sveikatos apsaugos sritis, yra didžiulis bedarbystės lygis, pensijos bei atlyginimai taip pat mažėjo, ir tunelio gale nesimato šviesos.

Apie šio nuosmukio priežastis daug prikalbėta, bet viena iš jų yra nepagrįstas valstybės biudžeto lėšų švaistymas.

Tai galima pavadinti nugalėjusiu populizmu. „Eurostato| duomenimis, tuo metu, kai subrendo didelė krizė, t. y. nuo 2006 m. iki 2010 m., daugumoje ES valstybių biudžetinio sektoriaus atlyginimai buvo didesni negu privataus sektoriaus. Tačiau didžiausias skirtumas buvo Pietų Europos šalyse, tarp jų Graikijoje. Tai reiškia, kad valstybės biudžetas buvo ekonomiškai nepagrįstai eikvojamas iš užsienio paskolų.

Lietuvoje taip pat buvo siūlymų eiti šiuo keliu. Politikų populistų pažadai minimalią mėnesio algą per vienus metus padidinti 50 proc. arba dar daugiau faktiškai siūlė ūkinio chaoso ir žlugimo kryptį.

Kai kurie neatsakingo mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo projektai buvo realiai įgyvendinti. Vienas graikiško tipo modelis buvo „Air Lituanica“ – laimė, nelabai per vėlai nutrauktas. Kitas, irgi iš transporto srities, bet jau įsisenėjęs – „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Kai valdžios politikai kalba apie būtinybę išlaikyti Lietuvą kaip jūrinę valstybę, tai tik reiškia, kad kažkur Atlanto vandenyne plaukioja kelios geldos, apie kurias tauta sužino tik tada, kai jos dėl nemokumo areštuojamos užsienio uostuose. Atrodo, kad Vyriausybė apie tai irgi sužinojo tik tada.

Kadangi kalbą pradėjau nuo problemų, neturinčių jokio gero sprendimo, tai ir „Lietuvos jūrų laivininkystę“ galima priskirti prie šių. Šį bėdiną verslą būtų galima uždaryti be itin didelių nuostolių valstybei. Bet vyriausybė po tam tikrų svyravimų nusprendė pasirinkti graikišką modelį – problemą tiesiog atidėti, galimai ją apsunkinant. Matyt, būsimai vyriausybei.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...