captcha

Jūsų klausimas priimtas

Linas Kojala. Kazachstanas – ne Boratas, o Trumano šou

Turbūt visi prisimena didžiulio populiarumo visame pasaulyje sulaukusią kino komediją apie Kazachstano žurnalistą Boratą. Filmo siužete pagrindinis veikėjas keliauja į Jungtines Amerikos Valstijas bei keistomis manieromis glumina vietos gyventojus. Tuo pačiu jis pristato Kazachstaną kaip pusiau laukinę valstybę, kurioje žmonės gyvena lūšnose be vandens, prekiauja moterimis ir kankina žydus.
Astana, AFP/Scanpix nuotr.
Astana, AFP/Scanpix nuotr.

Turbūt visi prisimena didžiulio populiarumo visame pasaulyje sulaukusią kino komediją apie Kazachstano žurnalistą Boratą. Filmo siužete pagrindinis veikėjas keliauja į Jungtines Amerikos Valstijas bei keistomis manieromis glumina vietos gyventojus. Tuo pačiu jis pristato Kazachstaną kaip pusiau laukinę valstybę, kurioje žmonės gyvena lūšnose be vandens, prekiauja moterimis ir kankina žydus.

Kontraversiškas filmas papiktino daugelį kazachų, kurie mato kiek kitokią realybę. Kazachstanas – devinta didžiausia pasaulio valstybė, pagal teritoriją prilygstanti Vakarų Europai, sovietmečiu buvo 700 atominių ginklų bandymų poligonas, palydovų, tarp jų ir „Sputink“, paleidimo aikštelė, bei neefektyviai panaudojamų gamtinių iškasenų šaltinis.

Bet po Sovietų Sąjungos žlugimo šalis ėmė sparčiai augti. Dėl naftos Kazachstano ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išaugo dešimteriopai, minimali alga šoktelėjo 25 kartus, o pensijos padidėjo 300 procentų. Visą šį laiką vadovaujantis autoritarinis prezidentas Narsultanas Nazarbajevas deklaruoja tikslą iki 2050 metų paversti Kazachstaną viena iš 30 labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.

T. Vinicko (delfi.lt) nuotr.

Žinoma, vienvaldystė turi savo kainą. Kazachstanas yra priskiriamas nelaisvų valstybių kategorijai – tą lemia opozicijos suvaržymai, žmogaus teisių pažeidimai, žiniasklaidos laisvės apribojimai. Pavyzdžiui, net ir prieš kelias dienas tapęs Pasaulio prekybos organizacijos nariu, Kazachstanas išsaugojo teisę neleisti užsienio investuotojams įsigyti daugiau nei 20 proc. žiniasklaidos priemonių akcijų. Todėl neverta stebėtis, kad šiemet vykusių prezidento rinkimų metu N. Nazarbajevas surinko 97 proc. balsų – o tai jau prajuokintų ir Boratą.

Be to, pastaruoju metu smukus naftos kainoms bei nepavykstant pažaboti korupcijos mastų ekonomikos augimo tempai gerokai sulėtėjo, nacionalinė valiuta prarado penktadalį vertės. Atvirai kalbama ir apie 120 tūkst. tarnautojų atleidimą – vos 18 milijonų gyventojų valstybei tai būtų didelis smūgis.

Vis dėlto tenka sutikti, kad N. Nazarbajevui pavyko pasiekti pergalių, ypač – strateginio balansavimo srityje. Milžiniška valstybė, kaip kalbėjo sutikti kazachai, yra tarsi sankryža – ten, kur Rytai susitinka su Vakarais, o Šiaurė – su Pietumis. Tai sąlygoja egzistavimą tarp gausybės ugnių: Rusijos, kuri siekia išnaudoti iki šiol ketvirtadalį gyventojų sudarančią slavų mažumą, Kinijos, kuri žvalgosi į milžiniškas neapgyvendintas teritorijas, taip pat ir JAV, kuri neslepia interesų Vidurinėje Azijoje.

N. Nazarbajevui iki šiol pavyko išvengti konfrontacijos ir konsoliduoti visuomenę: pavyzdžiui, rusakalbiai gyventojai, kurie ilgą laiką sudarė daugumą, buvo integruoti nesuerzinant tėvynainių politiką akcentuojančio Kremliaus. Su Kinija ir JAV santykiai taip pat klostosi pragmatiškai, sėkmingai išnaudojant turimus resursus bei prekybinius interesus. Greta to, pirmiausiai paverčiant kazachų kalbą pagrindine oficialiuose institucijose, formuotas naujas kazachiškais tapatumas.

Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino ir sprendimas perkelti šalies sostinę iš Almatos į Astaną – neaprėpiamose stepėse įsikūrusį miestą, kuriame žiemą temperatūra smunka žemiau 40 laipsnių, o vasarą perkopia 40 laipsnių karščio ribą, o iki artimiausių žaliųjų erdvių tenka keliauti per 200 km.

Tokiu būdu N. Nazarbajevas pasistatė įspūdingesnį paminklą sau nei bet kuris kitas auksiniais paminklais savo asmeniui besididžiuojantis lyderis. Astanos racionalumas grįstas tuo, kad šiaurinėje gyvena daugiau rusakalbių, be to, pietuose esanti Almata yra seismiškai aktyvioje zonoje ir visai greta sienos su ne visuomet draugiška Kinija.

Šiandien Astana yra virtusi išoriškai spindinčiu stiklinių dangoraižių miestu su didžiausia Vidurinėje Azijoje mečete, milžiniškomis konferencijų salėmis, tačiau vis dar mažiau nei vienu milijonu gyventojų bei stebėtinai apytuštėmis gatvėmis. Vaikštant šiame gigantiškame mieste, neapleidžia jausmas, kad vaizdai tėra iliuzija, nepagrįsta praktiniais poreikiais ar faktine situacija. Bet ambicingi planai nesibaigia – antrasis pagal dydį pasaulyje miesto plėtros maketas rodo, kad kol kas įgyvendinta tik 40 proc. idėjų, kurias asmeniškai patvirtina pats prezidentas. 

Visgi būtent Astana turbūt yra geriausias naujojo Kazachstano atspindys. Tai yra šalis, įsikūrusi tarp didžiųjų galybių, bet iki galo neatsakiusi į klausimą, koks jos pačios tapatumas. Tai yra šalis, kurios gyventojai yra patekę į vienvaldės valdžios kontrolės vakuumą, tačiau nesijaučia dėl to pernelyg nuskriausti – jiems užtikrinama ekonominio veikimo laisvė tol, kol nekyla politinės ambicijos.

Tai yra šalis, kurios logiką geriau nei lėkštas Borato humoras atskleidžia kito filmo – Trumano šou – idėja. Jame pagrindinis veikėjas, pats to nežinodamas, buvo įkalintas dirbtiniame realybės šou pasaulyje, tačiau buvo laimingas tol, kol nesuvokė, kad visas jo gyvenimas buvo grįstas kažkieno iš aukščiau sukurta iliuzija. Galbūt taip jaučiasi ir Astanos gatvėmis vaikštantis retas Kazachstano pilietis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...