captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Gamtos virsmo ženklai labai matomi ir ryškūs

Baigiasi liepa, vasara įgauna naują paveikslą ir vardą – tampa brandžiąja vasara. Po ką tik praūžusio lietaus pamatėme ją lyg visai kitokią ir nejučia atsidusome – ar ji negalėjo būti tokia tada, birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje...
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Baigiasi liepa, vasara įgauna naują paveikslą ir vardą – tampa brandžiąja vasara. Po ką tik praūžusio lietaus pamatėme ją lyg visai kitokią ir nejučia atsidusome – ar ji negalėjo būti tokia tada, birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje...

Drėgmė, kurios taip visada trūko, reikalinga ir prasminga dabar. Dabar, likus šiek tiek laiko iki tikrosios javapjūtės pradžios, lietus niekam nemaišo. Dar auga mūsų daržai, drėgmę geria sodo medžiai. Šiemet miško medžių lapai dar gražiai žali, o po lietų turėtų atsigauti, atgyti net smėlynų beržai.

Geltoni lapai liepos gale nieko nestebina – jų būna visada, o nebereikalingus medžiai paberia žemėn. Štai ir dabar liepos barsto savo nereikalingus lapelius, kloja ant takų. Nė vienas lapas neliks šiaip sau – juos į savo urvelius susineš sliekai ir suvirškins, perdirbs į naudingą dirvožemio papildą.

Stovėdami rugpjūčio priešaušryje, žinome, ko laukti ir ko tikėtis iš gamtos. Jos virsmo ženklai tokie matomi, ryškūs. Jei liko nešienautų pievų, pažiūrėkite, kaip pasikeitė jose žydinčių augalų sudėtis. Virš visų jau senokai pakilo ryškiai raudonuojančios bajorės, raudoklės, visur geltonuoja didkrėslės, o atole baltuoja dobiliukai, kurie šiemet yra svarbūs bičių maitintojai.

Žinoma, bitės ir visi kiti bitiniai po žiedus maistą renkantys vabzdžiai bado nejaučia, gal tik derlingiausiuose mūsų regionuose, kur vyrauja monokultūros ir kur niekas nesusiprato skirti nors trupinio žemės laukinių, ilgai žydinčių augalų juostoms pasodinti. Kitur augalai keičiasi savo žydėjimo ciklais, papildo vieni kitus.

Pievose po kojomis spragsi, šokčioja žiogai. Jų gausa kaip reta didelė, bet tik ten, kur nešienauta. Šių laikų technika žiogams, beje, ne tik jiems, bet ir daugeliui kitų žolėje gyvenančių vabzdžių, būna pražūtinga. Tik natūralios ir saugomos pievos išlieka vabzdžiams tikrai saugiais namais. Saulutei švystelėjus, čia jų ne tik juda kruta, bet ir skamba žiogai, spragtukai, skėriukai, o su jais ir cikadėlės sukuria nuostabų giedantį foną.

Nutilo paukščiai – dabar jie užimti kitais rūpesčiais, vis retesniame lizde pamatysi gandriukų, gali būti, kad dalis neperėjusių gandrų jau iškeliauja. Ir kiti paukščiai – kas klejoja, kas keliauja, o dar kiti ruošiasi kelionėms.

Rugpjūtis turės išlydėti vasarą. Tačiau mes neskubinkime to daryti, nes vasarą tikrai dar yra ką veikti ir ką mums dovanoti.

Beje, yra šios dienos naujiena – Ventės rage prie Kuršių marių pagaliau atidaroma renovuota, atstatyta, lankytojams paruošta ornitologinė stotis. Todėl, jei keliausite pro šalį, būtinai į ją užsukite.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...