captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sakalauskaitė. Laivininkystės paslaptys – detektyvų autoriams?

Skaitant laikraščiuose apie mokslininkų atliktus tyrimus atrodo, kad pasaulyje galima viską paaiškinti ir ištirti bet kokio reiškinio priežastis, tačiau kas galėtų padėti perprasti sveiku protu nepaaiškinamus kai kuriuos valdžios žingsnius?
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Skaitant laikraščiuose apie mokslininkų atliktus tyrimus atrodo, kad pasaulyje galima viską paaiškinti ir ištirti bet kokio reiškinio priežastis, tačiau kas galėtų padėti perprasti sveiku protu nepaaiškinamus kai kuriuos valdžios žingsnius?

Britų spauda skelbia, kad kartu su medikais sukurti kompiuteriniai žaidimai gali padėti šizofrenija sergantiems žmonėms.

Švenčiant 125-ąsias detektyvų rašytojos Agatos Kristi gimimo metines literatai, išanalizavę jos knygas, nustatė, kad 75 proc. užmiestyje įvykdytų žmogžudysčių kaltininkė buvo moteris, o žudikas vyras paprastai pieštas patrauklesnėmis spalvomis.

Jeigu britai surado būdą nuraminti sergančiuosius šizofrenija ir net nustatė Lietuvoje pamėgtų Agatos Kristi knygų turinio šablonus, kas galėtų padėti perprasti sveiku protu nepaaiškinamus kai kuriuos valdžios žingsnius? Ar tikrai sovietinė ir carinės Rusijos okupacijos taip pažeidė tautiečių charakterį, kad bejėgiai čia būtų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai?

Švenčiant Jūros dieną vienoje iš Klaipėdos bažnyčių už jūreivius meldėsi ministras pirmininkas ir uostamiesčio valdžia. Tradicinių šv. Mišių pradžią teko atidėti, nes reikėjo laukti vėluojančių valdžios žmonių. Bažnyčia buvo pustuštė.

Jūrai gyvenimą paaukojusiems klaipėdiečiams ir jų šeimoms šv. Mišios buvo savotiškas atsisveikinimas su prarastąja pramone. Sovietmečiu daugiausia laivų turėjusi Lietuva atkūrus nepriklausomybę su jais pasielgė taip pat, kaip ir 1932 metais uostamiestyje šeimininkavę vokiečiai: laivai buvo nurašyti, o metalas supjaustytas ir gerai parduotas.

Prieš dvidešimt penkerius metus užnugarį valdžioje radę jūreiviai įšaldytas algas atsiėmė vinimis. Tuomet dėl Lietuvos jūrų laivyno laidotuvių, kaip ir daugumoje Agatos Kristi knygų, buvo kaltinama prie Vyriausybės vairo buvusi moteris. Tačiau keiksnoti vien dabar ligos patale gulinčią gintarine vadintą premjerę būtų nedora. Juo labiau, kad laivininkyste rūpinosi ir susisiekimo ministru anksčiau dirbęs dabartinis premjeras, ir Vyriausybės nariais sostinėje dirbę klaipėdiškiai.

Jeigu 1936 metais laivininkystė augo kaip ant mielių, kodėl nepriklausomoje Lietuvoje nužudyta višta, dedanti auksinius kiaušinius? Dabartinės valdžios deklaracijos apie skęstančios laivininkystės gelbėjimą primena 1912 metų balandį. Pirmojo šalies istorijoje kapitono Liudviko Stulpino vadovaujamas garlaivis „Birma“ skubėjo gelbėti skęstančio „Titaniko“, tačiau jo paslaugų neprireikė – likusius gyvus „Titaniko“ keleivius iš vandens ištraukė anksčiau į nelaimės vietą atplaukęs britų laivas. 

Kad ir kaip būtų gaila, į ketvirtį amžiaus laidojamos Lietuvos laivininkystės karstą kalamos paskutinės vinys. Gudresni Lietuvos jūreiviai jau seniai dirba laivuose, virš kurių plazda kitų valstybių vėliavos. Laivyno laidotuvių nepadės išvengti ir per prievartą Vyriausybės nurodymu laivininkystei tiesiama „Lietuvos geležinkelių“ pagalbos ranka. Gali būti, kad apie Lietuvos bandymus tapti jūrų valstybe ateityje primins tik pirmojo kapitono Leono Stulpino kapas Smiltynėje, o sužlugdytos laivininkystės priežastys įkvėps naujus detektyvų rašytojus.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...