captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Nutolusi Latvija priartės?

Tuo metu, kai Europa murkdėsi Graikijos skolų pelkėje, į Vilnių su darbo vizitu atvyko naujasis Latvijos prezidentas R. Vėjuonis. Lietuva – tik antroji R. Vėjuonio kaip prezidento užsienio stotelė. Pirmasis jo vizitas po priesaikos buvo į Estiją.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Tuo metu, kai Europa murkdėsi Graikijos skolų pelkėje, į Vilnių su darbo vizitu atvyko naujasis Latvijos prezidentas R. Vėjuonis. Lietuva – tik antroji R. Vėjuonio kaip prezidento užsienio stotelė. Pirmasis jo vizitas po priesaikos buvo į Estiją.

Būdami egocentrikai, turėtume paklausti, o kodėl ne į Lietuvą? Latviją su Lietuva sieja ne tik panaši kalba, bet ir ilgiausia jos siena – net 588 kilometrai, pagaliau Lietuva – didesnė už Estiją.

Atsakymas ir paprastas, ir sudėtingas. Ypač jei vertinsime iš sovietų okupacijos taško. Bet jei trumpai, tai užtektų pasakyti, kad Latvija istoriškai su Lietuva turi mažai ką bendro. Tikrosios Baltijos sesės yra tik Latvija ir Estija. Tai lėmė ir bendra Livonijos istorija, ir ankstesnis krikštas, ir reformacijos pergalė.

Ką mes apskritai žinome apie Latviją, kurios finansinė būklė prieš šešerius metus buvo tokia pat prasta kaip Graikijos, bet dabar jos ekonomika, ir ypač reformos, vertinamos geriau nei Lietuvos?

Pažįstame Latvijos pajūrį, ypač Papę, kurioje lietuvių nuosavybės gal jau daugiau nei latvių, slidinėjimo centrus, Rygą, Latvijos krepšinį ir ledo ritulį, turbūt dar šprotus. Tačiau ar daug žinome apie kaimynės politiką, istoriją, naujausią literatūrą, bendroves?

Manydami, kad Latvija yra liuteroniška, nedaugelis žinome, kad katalikų ir evangelikų Latvijoje yra po lygiai – po 450 000, o apskritai Latvija vadintina trijų lygių krikščionių bažnyčių šalimi, nes stačiatikių čia yra apie 350 000.

Nepaisant to, kad daugeliui lietuvių Ryga yra daug arčiau nei Vilnius, tolstant mus suartinusiai Sąjūdžio ir Liaudies Frontų epochai, Latvija mums tampa terra incognita.

Tarpukariu Latvijos ir Lietuvos santykiai buvo šaltoki. Nelabai kas pasikeitė ir šalims atgavus nepriklausomybę. Lietuva su Latvija turėjo ne tokių jau menkų konfliktų. Pirmiausia mūsų šalys susikibo dėl naftingo Baltijos šelfo, kurio amžiną atilsį prezidentas A. Brazauskas lengva ranka Maišiagaloje po medžioklės vos nepadovanojo Latvijai.

Latvijai nepatiko Būtingės naftos terminalas. Išsiskyrė mūsų požiūriai ir į suskystintų dujų terminalo statybą, elektros kabelio tiesimą į Švediją. Latvija su Lietuva ėjo į kiaulių ir pieno karus. Lietuvai nepavyko įtikinti Latvijos naujos atominės jėgainės nauda. Pagaliau latviai užsirūstino dėl „Maximos“ prekybos centro tragedijos Rygoje – tą emociškai galima suprasti, bet, racionaliai vertinant, tai taip pat atskleidžia latvių visuomenės nepasitenkinimą Lietuvos verslo įtaka jų ekonomikai.

Lietuvių investicijos Latvijoje yra svarios. Latvija yra antra pagal dydį mūsų eksporto rinka.

Išvardyti dalykai rodo, kad Lietuva yra labiau dominuojanti dvišaliuose santykiuose. Kurie vis dėlto turėtų būti daug šiltesni. Tačiau tam, kad santykiai būtų šiltesni, neužtenka gerų prezidentų santykių, kurie per pastaruosius šešerius metus taip pat tapo labai formalūs. Reikia ir intensyvesnio akademikų bendravimo, intelektualų ir žurnalistų forumų, horizontalių mokyklų ryšių. Jų pasitaiko, bet tendencija tokie ryšiai netapo.

Šia prasme prezidento R. Vėjuonio mandagumo vizitas nuteikė viltingai. Latvijos ir Lietuvos prezidentai ne tik apsikeitė mandagybėmis, bet ir aptarė keletą konkrečių dalykų. Antai kalbėjosi apie galimybę bendrai pirkti ginkluotės abiem kariuomenėms.

Apie planus kurti bendrą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą Baltijos šalių gynybos ministrai paskelbė gegužę Panevėžyje. Tuo metu R. Vėjuonis dar buvo gynybos ministras. Pirmadienį Lietuvoje R. Vėjuonis pareiškė, kad bendri kariniai pirkimai sumažintų įsigijimo kaštus, ir užsiminė, kad prie bendrų pirkimų galėtų prisidėti ir Lenkija, o tai – taip pat puiki žinia.

Jei ledai pajudėtų bent jau gynybos sferoje, tai būtų rimtas žingsnis plėtojant artimesnius santykius. Tačiau vien to nepakaks santykiams su latviams atšildyti. Visi Lietuvoje turėtume pagalvoti apie tai, kaip šiems santykiams suteikti naują kokybę. Vaizdžiai kalbant, to reikalauja nacionaliniai Lietuvos interesai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...