captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tarp emigracijos ir imigracijos

Prisipažinsiu, esu maloniai nustebintas, kad pirmadieninis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio interviu „Lietuvos žiniose“ sulaukė tokio atgarsio. Jį citavo dauguma interneto portalų, kai kurios radijo stotys surengė kelių valandų diskusijas. 

Prisipažinsiu, esu maloniai nustebintas, kad pirmadieninis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio interviu „Lietuvos žiniose“ sulaukė tokio atgarsio. Jį citavo dauguma interneto portalų, kai kurios radijo stotys surengė kelių valandų diskusijas.

Pono Dargio įžvalgos, kad didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai yra prastėjanti demografinė padėtis, tapo viena svarbiausių šios savaitės aktyviai visuomenės gyvenime dalyvaujančių piliečių diskusijų temų. Kaip minėjau, mane tai šiek tiek stebina, nes ponas Dargis apie tai kalba tikrai ilgiau nei vienerius metus, tačiau didesnio atgarsio Pramonininkų konfederacijos prezidento pastabos nesulaukdavo.

Žurnalistai ir redaktoriai žino, kad laikas bei vieta dažnai lemia, ar pranešama žinia tampa įtakinga, gali keisti požiūrį į valstybėje vykstančius procesus. Todėl spėlioju, gal šią savaitę tiesiog nebuvo kitų naujienų, galinčių sudominti visuomenę, o gal imame suvokti, kad stovime prie didelių permainų slenksčio?

Kažin ar daug atsirastų prieštaraujančiųjų ponui Dargiui, kuris sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybės ekonomikos augimas tiesiogiai priklauso nuo demografinės padėties. Anot jo, statistika rodo, kad 2021 metais Lietuvoje bus 350 tūkst. mažiau darbingo amžiaus žmonių, o tai turės įtakos ekonomikos plėtrai, socialinei situacijai.

Pramonininkų lyderis apgailestauja, kad Lietuvoje dar nėra deramai susirūpinta gyventojų skaičiaus mažėjimu.

„Sunku pasakyti, ar tai tokia didelė baimė, kad apie tai baisu net kalbėti, ar tiesiog nežinome, ką daryti, todėl neliečiame šios temos“, – interviu „Lietuvos žiniose“ svarsto ponas Dargis.

Jis nesiūlo gatavų receptų, kaip spręsti mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos problemas, žvilgsnį kreipia Vyriausybės pusėn ir kviečia aktyviau diskutuoti šia tema.

Be jokios abejonės, tam tikrų priemonių Vyriausybė galėtų imtis, tačiau prieškrizinis socialdemokratų ir konservatorių sutarimas palengvinti jaunų šeimų gyvenimą per kelis mėnesius iššlavė „Sodros“ biudžetą. Tokių ilgų motinystės atostogų galėtų pavydėti daugelio valstybių šeimos. Vokietijoje motinystės atostogos trunka 14 savaičių, Prancūzijoje – 16, JAV – 12.

Taigi geri norai ne visuomet draugauja su protu ir sutampa su galimybėmis. Apie verslo sąlygų liberalizavimą, kuris esą turėtų stiprinti valstybę, kalbama dešimtmečius, bet vežimas nuo to sparčiau nerieda. 

Kita vertus, turbūt dar neturime atsakymo, kiek socialiai atsakingas yra mūsų verslas.

Naujoji valdančioji dauguma pasišovė analizuoti ir imtis esminės mokesčių reformos, kuri turėtų vesti Lietuvą gerovės valstybės kūrimo keliu. Kažkodėl abejoju, ar sulauksime stebuklo ir dėl kelių mokesčių pakeitimo netrukus pajusime tą gerovę artėjant.

Tačiau neabejoju, kad, norime mes to ar ne, Lietuva po dešimties metų bus daug margesnė. Pasaulis kasdien mažėja, žmonės juda vis laisviau, ir jokiais griežtais imigracijos įstatymais to nepakeisi. Todėl jau šiandien turime galvoti ne tik apie tai, kaip mažinti emigraciją, bet ir kaip rengtis padidėjusiai imigracijai. Kuo anksčiau pradėsime, tuo mažiau problemų turėsime. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...