captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Graikų drama: dar ne visiška tragedija, bet ir ne komedija

Kairiųjų radikalų vedama Graikijos vyriausybė savo pačios paskelbtą sekmadienio referendumą aiškiai laimėjo – 61 procentas rinkėjų tarė „ne“ tarptautinių institucijų pateiktiems reformų ir taupymo reikalavimams, o 39 procentai šiems reikalavimams pasakė „taip“. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kairiųjų radikalų vedama Graikijos vyriausybė savo pačios paskelbtą sekmadienio referendumą aiškiai laimėjo – 61 procentas rinkėjų tarė „ne“ tarptautinių institucijų pateiktiems reformų ir taupymo reikalavimams, o 39 procentai šiems reikalavimams pasakė „taip“. 

Tačiau finansų ministras Yanis Varoufakis vis tiek pirmadienį iš pareigų pasitraukė. Kodėl? Kaip savo tinklaraštyje pareiškė jis pats:

„Liepos 5 d. referendumas istorijon įeis kaip vienkartinis istorijos momentas, kuomet nedidelė Europos šalis sukilo prieš skolų baudžiavą.

Kaip ir visi mūšiai už demokratines teises, taip ir šis istorinis euro grupės birželio 25-osios ultimatumo atmetimas pareikalaus didelės kainos.

Užtat labai svarbu, kad didelis kapitalas, kurį piliečiai mūsų vyriausybei suteikė puikiai pabalsuodami „ne“, iš karto būtų investuojamas į „taip“ tinkamam sprendimui pasiekti – būtent, susitarimui, kuriuo skola perstruktūruojama, taupymas sumažinamas, turtas perskirstomas vargo spaudžiamų žmonių naudai tikrų reformų link.

Netrukus po referendumo rezultatų paskelbimo, man pranešta, jog  kai kurie euro grupės nariai ir tam tikri partneriai norėtų grupės susitikimuose manęs nebematyti. Ši idėja ministrui pirmininkui pasirodė potencialiai naudinga, jam siekiant susitarimo. Todėl aš šiandien ir palieku finansų ministeriją“, – pirmadienį pareiškė Y. Varoufakis.

Jis  pridūrė: „Laikau savo pareiga padėti Alexiui Tsiprui išnaudoti, kaip jam atrodo tinkama, tą kapitalą, kurį Graikijos žmonės mums suteikė vakarykščiu referendumu. O kreditorių neapykantą nešiosiu kaip karūną. Mes, kairieji, mokame elgtis kaip kolektyvas, nesirūpindami dėl posto privilegijų. Aš visu šimtu procentų palaikau ministrą pirmininką A. Tsiprą, naująjį finansų ministrą ir mūsų vyriausybę.“

Taip liepos 6-ąją kalbėjo Graikijos finansų ministras. Vėliau tą pirmadienį jo įpėdiniu paskirtas buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas Euklidas Tsakalotos.

Tuo metu užsienio spaudos balsai pasidalijo į dvi puses. Ypač Vokietijoje vyravo Graikijos referendumo sprendimą smarkiai kritikuojantieji.

Štai dienraštis „Münchner Merkur“ rašė, kad „Alexis Tsipras ir jo kairiųjų bei dešiniųjų radikalų valdžia didžiojoje graikų ruletėje viską statė ant raudonos spalvos – ir laimėjo. Bet tai – prakeikta pergalė.“

„Kai džiugesys Atėnuose nuslūgs ir vyriausybės propagandos melo gėlės nuvys, graikai supras, jog jie sekmadienį leidosi į ilgą ir nepriteklių pilną kelią. Jis ves ne į žadėtąjį socialistinį rojų, o atgal į drachmą – visiškai netvarkingai išeinant iš euro, nes kitaip ši vyriausybė nemoka“, – piktinosi vietinis Miuncheno laikraštis.  

Pasak Pforcheimo miesto laikraščio, „net jeigu dauguma graikų to tikriausiai nenorėjo, jų tartas „ne“ taupymo paketui beveik yra „ne“ eurui.“

„O tai turėtų sunkių pasekmių šaliai ir jos žmonėms, kurių vargai – net ir be taupymo paketo – gali ateity būti dar daug didesni“, – liūdnai prognozavo „Pforzheimer Zeitungas“

Vietinis Bavarijos dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ teigė, jog „be milijardinių avarinių Europos centrinio banko kreditų Graikija nuo šiol nebeįstengs net savo pareigūnams mokėti algų“.

„Tik su paskolos raštais arba paraleline valiuta Atėnai galės dirbti toliau. Todėl jiems gresia hiperinfliacija, tuščios parduotuvės, dar daugiau atleidimų iš darbo vietų ir galų gale skurdas“, – teigė ir Heidės miesto šiaurinėje Vokietijoje  dienraštis „Dithmarscher“.

„Ištiestą Europos ranką Atėnų „Radikalinskiai“ atmušė. Jie laužė susitarimus, nesilaikė terminų, savo derybų partnerius išvadino teroristais ir vampyrais, o savo tautą užsiundė prieš reformas. Dabar A. Tsipras ir jo sėbrai negali sulaukti, kol jiems kuo greičiau atleis skolas ir nebekels reikalavimų“, – darė išvadą Heidės dienraštis, kartu vildamasis, kad Europos Sąjunga ir Europos centrinis bankas šitaip graikų vyriausybei nepasiduos.

Nenusileisti ragino ir Oldenburgo dienraštis „Nordwest-Zeitungas“: „Jeigu kreditoriai pasiduos įžūliam reikalavimui nubraukti susikaupusias milijardines skolas be rimtų reformų iš Atėnų pusės, tuomet žlugs visa europietiškoji gelbėjimo sistema. Juk ji remiasi principu: mes padedame tiems, kurie ir patys kažkuo prisideda. Šį principą pažeidus, pritarimas eurui ir Vokietijoje bei kitose euro šalyse sumažėtų.“ 

Tačiau tokios pozicijos laikėsi ne visi Vokietijos laikraščiai. Štai Berlyno nepriklausomų kairiųjų „Tageszeitungas“ rašė, jog „jau seniai akivaizdu, kad Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir euro grupės narių griežti reikalavimai taupyti ne tik kad nefunkcionuoja, bet šalį vis labiau gramzdina į krizę.  Todėl būtų pats laikas, kad euro zona šiek tiek prisiartintų prie Graikijos reikalavimų.“

O Leipcigo „Volkszeitungo“ nuomone, „Graikijai reikia protingų struktūros reformų, bet taip pat ir pagalbos atkuriant ūkį bei tam tikro skolų apkarpymo. Tai Vokietijos mokesčių mokėtojams brangiai kainuos“.

„Tačiau alternatyva reikštų ne tik prarasti pagalbos milijardus, bet ir leisti sužlugti Europos idėjai“, – rašė Leipcigo dienraštis. 

Savo interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ buvęs ES komisaras, socialdemokratas Günteris Verheugenas teigė, jog „dabar būtina suformuoti visų pirma ilgalaikį Graikijos skolų perstruktūravimo planą. Tokių pokyčių negalima pasiekti trumpu laiku.“

„Kaip tik to vadinamoji „troika“ ir taip pat Berlyno politika nuolatos siekė. Bet tai – esminė klaida“, – teigė G. Verheugenas ir pridūrė, jog Graikijai pasitraukus iš euro zonos, „situacija nepagerėtų. Graikai negamina nieko tokio, su kuo pasaulio rinkoje galėtų žemomis kainomis ir algomis atkurti savo konkurencingumą.“

Anot G. Verheugeno, „dabar valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų pasiųsti signalą: mes laikomės drauge ir nieko nemetame už borto.“

Tiek iš Vokietijos laikraščių, o ką skelbia pačios Graikijos žiniasklaida? Pasak Atėnų dienraščio „Ta Nea“, „laimėjęs referendumą A. Tsipras ne savo paties derybų poziciją sustiprino, o, priešingai, dar labiau savo partijoje sužadino apetitą tų, kurie svajoja apie galutinį atplyšimą nuo Europos ir niekada nepritarė pačios vyriausybės taupymo ketinimams.

Kaip beatrodytų nauji galimi Graikijos pasiūlymai, jie graikų tautai bus dar skausmingesni, tada suartėjimas su skolintojais pasidarytų praktiškai neįmanomas, nes niekas Graikijoje nepajėgtų tokio susitarimo įgyvendinti.“

Kito Atėnų laikraščio, „Kathimerini“, nuomone, „ministro pirmininko A. Tsipro pergalė atspindėjo kraštutines jo valdančiojoje koalicijoje besireiškiančias pozicijas. Dabar jam bus sunku įtikinti referendume balsavusiuosius taip, kaip jis norėjo, kad jie pritartų bet kokiam siūlymui, nors kiek palankiam kreditoriams“.

Amsterdamo dienraščio „Telegraaf“ požiūriu, „geriausias scenarijus Graikijai būtų išstoti iš euro zonos. Tai Graikijos skolintojans būtų skausminga.“

„Tačiau šį procesą reikia sukonstruoti lanksčiai – taip, kad Graikija liktų Europos dalimi, o nebūtų varoma į kitų galybių glėbį. Ramybė ties Europos rytų sienomis yra didelis gėris“, – priminė Nyderlandų dienraštis.

Nuo savęs pridursime, kad Graikijos valdančiojoje partijoje yra komunistų, kurie aiškiai nenori likti tokioje Europoje, kurioje toną duoda, pvz., Angela Merkel.

Tačiau yra ir visai kitokia Europa, kuriai vadovauja kadaise toje pačioje Vokietijoje komunistų naudai darbavęsis Vladimiras Putinas. Ir nors tas dabar savęs komunistu nebelaiko, ko gero, jis vis tiek priimtų komunistų siunčiamą Graikiją išskėstomis rankomis į savąją Europą!

Kaip tik dėl tokios galimybės nuogąstavo Bratislavos dienraštis „Dennik N“: „galbūt rusai ir kinai dabar mėgins dar labiau padidinti savo įtaką Graikijoje.“ „Mes, europiečiai, dar turime šansą Atėnams kai ką pasiūlyti, pvz., dalinį skolų nukirpimą“, – rašė Slovakijos sostinės laikraštis.

Apie dalinį atleidimą nuo skolų siūlė pamąstyti ir Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“, kuris įsitikinęs, jog „visam žemynui primesta brutali taupymo politika turėjo katastrofiškas pasekmes“. 

O kad galutinai sužlugus Graikijos ūkiui gali kitur Europoje atsirasti graikų bėglių, spėliojo nepriklausomas Maskvos dienraštis „Vedomosti“. „Pačiai Graikijai šalies viduje irgi gali prireikti humanitarinės pagalbos“, –rašė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“.

Londono „Times`o“ nuomone, reikia nuspręsti: prie Graikijos žlugimo „prisidėjo blogos taisyklės ar graikų bankai žlugo dėl to, kad toms taisyklėms nusižengta?“

Apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...