captcha

Jūsų klausimas priimtas

Libertas Klimka. Astronomo P. Slavinskio 220-ąją gimimo sukaktį pažymint

Trylika džentelmenų, susirinkę 1820 m. Londone, nutarė įkurti Karališkąją astronomų draugiją. Tarp jų buvo vienintelis svetimšalis, Petras Slavinskis (1795–1881), prisistatymo metu kalbėjęs  apie senąjį Vilniaus universitetą ir jame įkurtą observatoriją. Kas buvo šis jaunuolis, taip drąsiai įsiterpęs tarp žinomiausių mokslo pasaulyje astronomų?
Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, Wikimedia Commons nuotr.
Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, Wikimedia Commons nuotr.

Trylika džentelmenų, susirinkę 1820 m. Londone, nutarė įkurti Karališkąją astronomų draugiją. Tarp jų buvo vienintelis svetimšalis, Petras Slavinskis (1795–1881), prisistatymo metu kalbėjęs  apie senąjį Vilniaus universitetą ir jame įkurtą observatoriją. Kas buvo šis jaunuolis, taip drąsiai įsiterpęs tarp žinomiausių mokslo pasaulyje astronomų?

P. Slavinskis gimė prieš 220 metų, birželio 29 d. Kenos dvarelyje, netoli Vilniaus. Tai sutapo su Petrinėmis, vilniečių nuo seno pamėgta vasarvidžio švente; tad naujagimiui vardą išrinkti nebuvo keblu. Nebuvo jokių sunkumų ir gyvenimo kelyje, – prigimtiniai gabumai patys jį vedė. Šešiolikos metų jaunuolis jau imatrikuliuojamas universiteto Fizikos-matematikos skyriaus studentu. 1815 m. jis apgynė magistro darbą, po dvejų metų – ir doktoratą. Tuometinis universiteto rektorius ir observatorijos direktorius Janas Sniadeckis (1756–1830) pasikvietė P. Slavinskį padėjėju, kartu jam pavesdamas skaityti ir astronomijos kursą. Žinotina, kad J. Sniadeckis iš pagalbininkų reikalaudavo ne tik talento, bet ir ypatingo darbštumo, visiško atsidavimo mokslui.

1819 m. rugpjūtį P. Slavinskis pasiunčiamas kelerių metų stažuotei į užsienį, prisakant ne tik susipažinti su naujovėmis stebėjimų metodikos srityje, bet ir užsakyti reikiamus prietaisus vilniškei observatorijai, pasirūpinti jų išbandymu. Jaunojo astronomo kelionė vyko iš vienos observatorijos į kitą maršrutu Karaliaučius–Berlynas–Gota–Getingenas–Bremenas–Londonas; vėliau buvo aplankytos ir bene visos Anglijos observatorijos. Susipažinta ir bendrauta su žymiausiais to meto astronomijos mokslo šviesuliais: F. V. Beseliu, I. E. Bode, H. V. Olbersu.  P. Slavinskis buvo pakviestas dalyvauti iškilmėse, pradedant darbą nauju Herschelių teleskopu; garbingi svečiai pasirašė ant teleskopo stovo, vėliau šie parašai buvo išgraviruoti.

Astronomas sėkmingai įvykdė rektoriaus užduotį: išrinko ir nupirko tikrai gerą Londono meistro Viljamo Hardžio laikrodį, o paralaktinę montuotę teleskopui užsakė garsiausioje Dolondų firmoje. Išsiuntęs prietaisus į Vilnių, jis Paryžiuje klausėsi garsaus profesoriaus Ž. B. Bijo dangaus mechanikos paskaitų.

Grįžęs 1822 m. gale į Lietuvą, P. Slavinskis paskirtas universiteto adjunktu. Klausytojai buvo labai patenkinti jaunuoju dėstytoju. Imponavo jiems ne tik džentelmeniška išvaizda ir elegantiškomis manieromis: jam aiškinant studentai tarsi kartu atrasdavo įdomius gamtos dėsnius, lengvai įveikdami matematinių įrodymų sunkumus.

Pirmieji P.Slavinskio mokslo darbai susiję su krašto trianguliacija bei Žemės meridiano lanko matavimais, vadovaujant garsiam geodezijos specialistui generolas K. Teneriui. 1825 m. į pensiją pasitraukė J. Sniadeckis, vadovauti observatorijai palikdamas savo mokinį. Parašęs vadovėlį „Teorinės ir praktinės astronomijos pradmenys“ P. Slavinskis tapo profesoriumi.

1832-ieji – juodieji metai krašto mokslui, kultūrai, ateities perspektyvoms. Bausdama už sukilimą, Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą. Observatorijos likimą sprendė Peterburgo Mokslų akademija. Pasirodo, šio mokslo židinio išlaikymą buvo garantavusi dar jo steigėja grafienė Elžbieta Oginskaitė-Puzinienė. Tad P. Slavinskis buvo patvirtintas ir toliau eiti direktoriaus pareigas. Tiesa, prieš tai patikrinus, ar „patikimas“, ar nedalyvavęs 1830–31 m. „sumaištyje“.

Nuo 1834 m. P. Slavinskis pradėjo naują mokslo rūpesčių vagą, siekdamas padidinti astronominių stebėjimų galimybes. Garsioje Merco ir Malerio firmoje Miunchene buvo užsakytas 6 colių objektyvo skersmens teleskopas-refraktorius su laikrodiniu mechanizmu. Naujo prietaiso įrangai teko perstatyti vieną iš dailiųjų senosios observatorijos bokštelių, nuardžius du jo tarpsnius ir uždengus sukamu kupolu. Mokslo poreikių labui teko paaukoti architektūrinę darną.

1835–1842 m. laikotarpio stebėjimų ataskaitos – pirmieji mūsų astronomų periodiniai leidiniai. Gražiai įrišti, jie būdavo išsiuntinėjami žymiausiems mokslo centrams. Iš ataskaitų galima spręsti apie mokslo darbų programą: tai didžiųjų ir mažųjų planetų padėtys, okultacijos, Jupiterio palydovų užtemimai. P. Slavinskis tęsė ir mokslo populiarinimo kalendorių leidybos tradiciją, pradėtą dar Martyno Počobuto direktoriavimo laikais. Netruko ateiti mokslininkui pripažinimas: P. Slavinskis išrenkamas Peterburgo Mokslų akademijos ir Palermo Mokslų ir literatūros akademijos nariu korespondentu, Charkovo universiteto garbės nariu.

1839 m. jis kartu su kitais žymiais astronomais buvo pakviestas dalyvauti Pulkovo observatorijos atidaryme. Bet netrukus  Vilniuje buvo gautas Peterburgo Mokslų akademijos potvarkis, kuriuo nurodyta žymią dalį astronomijos observatorijos bibliotekos perduoti Pulkovui. Mat vertingiausias knygas jau anksčiau atsirinko ir sąraše sužymėjo didelis senų knygų vertintojas direktorius V. Struvė. Reikalauta 487 tomų – trečdalio iš bibliotekoje sukauptų knygų. P. Slavinskis šiam įsakymui negalėjo nepaklusti, nes formaliai Vilniaus observatorija tuo metu tebuvo Pulkovo filialu.

Tais pačiais 1843 m. metais P. Slavinskis atsistatydino. Manoma, kad minėtasis reikalavimas ir buvęs tikrąja jo pasitraukimo į pensiją priežastimi. Mokslininkas apsigyveno savo dvarelyje Kenoje ir ten sėkmingai ūkininkavo. Ramų kaimo gyvenimą sudrumstė 1855 m. kilęs gaisras. Apmaudžiausia, kad sudegė profesoriaus archyvas, kuriame saugoti įžymiųjų astronomų laiškai, jam dedikuotos knygos. Koks nuostolis mokslo istorijai!

Mirė P. Slavinskis 1881 m. birželio 30 dieną, taigi lygiai prieš 134 metus. Tais pačiais metais savo veiklą faktiškai baigė ir Vilniaus observatorija. Įžymiojo mūsų astronomo kapą galima aplankyti Rasų kapinėse – centrinėje jų dalyje jį žymi masyvus juodo metalo kryžius.

Karališkajai astronomų draugijai pažymint 150 metų  jubiliejų, Londone buvo surengta paroda. Tarp jos eksponatų – knyga „Teorinės ir praktinės astronomijos pradmenys“ su P. Slavinskio autografu bei jo dovanotas draugijai Koperniko medalis. Mokslo tradicijos brangintinos, kaip ir kita tautos istorinė atmintis. O Kenoje šiandien nerasime nieko, kas primintų čia prieš 220 metų pasaulį išvydusį neeilinio talento ir gražių nuopelnų Lietuvos mokslui žmogų.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...