captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Šilumos ir saulės labiausiai laukia žiogai

Išsisklaidė Joninių laužų dūmai, baigėsi dar viena mūsų šventė, palikusi mielų prisiminimų ir kartėlio. Miela ją minėsime visus metus, nes Joninės labai svarbios ne tik mums. O kartėlis visada sugrįžta, kai sužinai, kad įvyko tai, kas ir privalėjo įvykti, o tu kažko nepamatei, kažkur nebuvai ir kažko nespėjai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Išsisklaidė Joninių laužų dūmai, baigėsi dar viena mūsų šventė, palikusi mielų prisiminimų ir kartėlio. Miela ją minėsime visus metus, nes Joninės labai svarbios ne tik mums. O kartėlis visada sugrįžta, kai sužinai, kad įvyko tai, kas ir privalėjo įvykti, o tu kažko nepamatei, kažkur nebuvai ir kažko nespėjai.

Jau išauš viena minute trumpesnė diena. Kas ją pamatys ir pajaus – tą vieną minutę? Tačiau žinia ir žinojimas, kad gamtos metų ratas pradėjo suktis tamsos ir Kalėdų link, yra nauja. Ši žinia, nors ir labai svarbi, neturėtų užgožti vasariškos nuotaikos. Atverkite langus ir visai nesvarbu – plieskia saulė ar krapnoja lietus – atsidursite vasaroje, kur spygaudami ore nardo čiurliai, jaukiai čirška žvirbliai ir dūzgia bitės.

Nuo Joninių gamtos įvairovės proveržis yra kiekviename žingsnyje. Tiesa, ne visko bus daug. Sakytum, keista, kad mes galime džiaugtis žinia, jog kažko bus mažiau, nes tai labai nežmoniška, mums visko reikia kuo daugiau. Tik ne upinių mašalų, kurie jau geras tris savaites kamavo Pietų Lietuvos žmones.

Mašalai šių metų gyvenimo ciklą jau baigė, į vandenį sudėti kiaušinėliai, o tie, kam neteko maisto ir kas negalėjo jų subrandinti, paprasčiausiai žus, taps kitų vabzdžių maistu. Taigi iš karto po šv. Petro ir Povilo gyvensime be mašalų. Tiesa, jų bus – kitokių, daug stambesnių, kurie vystėsi ne upėse, bet drėgname dirvožemyje, tačiau nuo jų galima apsisaugoti paprastesnėmis priemonėmis.

Atrodo, kad po Joninių šilumos ir saulės labiausiai laukia žiogai. Jų pilna žolėje, krūmeliuose, tarp sodo augalų, bet kol kas visai nedidelių, dar paauglių. Jie turi paaugti, subręsti, o svarbiausia – turi sukietėti jų sparnai, nes tik tokiais instrumentais žiogai gali groti. O be žiogų smuikavimo – kokia vasara?

Iš Ventės rago sulaukiame vis smagesnių naujienų. Ornitologams ir visiems, stebintiems ir mylintiems paukščius, Ventės ragas yra lyg paukščių gyvenimo pulsas. Štai ir dabar kasdien į naujus žiedavimo stoties tinklus pakliūva net keletas tūkstančių sparnuočių.

Tiesa, didžiausia jų dalis – varnėnai. Gali būti, kad jie jau atskridę iš Latvijos ir Estijos, nes Suomijos. Šiemet dar nebuvo sugauta žieduotų šnekučių, todėl sunku tą patvirtinti, tačiau paukščiai Lietuvoje žieduojami daugiau kaip 80 metų – mes žinome savo sparnuočių kelius.

Taigi jau po Joninių. Tačiau prieš akis dar visa vasara – liepų žydėjimas, atostogos ir kiti smagumai. Gyvenkime taip, kad nereikėtų jausti kartėlio jiems praėjus.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...