captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Graikijai muša paskutinė valanda

Graikijos finansų gelbėjimo programa baigiasi birželio 31 d. Jei iki tol visos procese dalyvaujančios šalys pasieks susitarimą, Graikija sulauks paskutinių numatytų 7,2 milijardų eurų ir įstengs sumokėti savo iki birželio pabaigos grąžintinas skolas. Tačiau iki šio penktadienio dar tokio susitarimo nebuvo.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Graikijos finansų gelbėjimo programa baigiasi birželio 31 d. Jei iki tol visos procese dalyvaujančios šalys pasieks susitarimą, Graikija sulauks paskutinių numatytų 7,2 milijardų eurų ir įstengs sumokėti savo iki birželio pabaigos grąžintinas skolas. Tačiau iki šio penktadienio dar tokio susitarimo nebuvo.

„Graikijos ministras pirmininkas A. Tsipras Graikijai reikalauja privilegijų, kurias kitoms šalims užgina. Pagal jį, reikia visų pirma atsižvelgti į Graikijos rinkėjus, tuo tarpu Vokietijos rinkėjai gali atsisakyti savo nacionalinių poreikių ir prisiimti gerų samariečių vaidmenį.

Graikų vadovybės įsitikinimas, kad kanclerei A. Merkel nereikia savo rinkėjų klausyti, yra toks pat naivus kaip ir įsivaizdavimas, jog Europos Sąjunga leisis su ja daryti viską, kad tik išlaikytų Graikiją euro zonoje.

O iš tiesų euro sąjunga ne per toliausia nuo to taško, ties kuriuo Graikijos narystės joje kaštų ir naudos balansas nusvirs į minusą“, – rašė Vienos dienraštis „Presse“.

Paryžiaus dešiniosios pakraipos laikraštis „Figaro“ teigė, jog „Graikijos išstojimas iš euro zonos tikrai Europos Sąjungai būtų smūgis, tačiau tuo pačiu ir mažesnysis blogis.

Be abejo, Europą tai nublokštų į pačią didžiausią jos istorijos politinę krizę. Kreditoriai turėtų palaidoti visas viltis savo pinigus kada nors atgauti. Tačiau nejaugi šie pinigai nėra jau prarasti? O Graikijai pasilikus euro zonoje vis tiek reikėtų imtis dar tolesnių akcijų ją, Graikiją, gelbėti.

Antra vertus, „Grexit“ – Graikijos išėjimas – būtų unikali galimybė Europai susikurti iš naujo, galimybė naujai apsibrėžti euro įsipareigojimus, institucijas, taisykles“.

Visiškai priešingą nuomonę išsakė Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“. „Leisti Graikijai iškristi iš euro zonos, būtų didžiulė klaida. Kas mano, kad atsikračius sunkiai besilaikančios Graikijos euro projekto klestėjimui niekas nebestotų skersai kelio, smarkiai klysta.

Juk per daug jau paprasta įsivaizduoti, jog priežasčių euro krizei reikia ieškoti tik tą krizę išgyvenančiose šalyse. Kaip ne viena Graikija yra atsakinga už savo dramatišką padėtį, taip ir jos išstojimas nereikštų euro zonos išlaisvinimo iš visų bėdų: kiekvieną krizę kurioje nors euro šalyje reikėtų vertinti iš naujo.

Niekada nebūtų galima atmesti galimybės, jog visų gelbėjimo procesų pabaigoje šalis iš euro zonos išstoja. O tada grėstų kapitalo bėgimas. Nemažiau reikšmingos būtų ir plotinės Graikijos išstojimo pasekmės: juk tai reikštų, kad pinigų sąjungą, pagaliau ir Europos integraciją galima atsukti atgal“, – teigė Šveicarijos laikraštis.

„Anksčiau ar vėliau panaši krizė kils ir kokioje nors kitoje euro šalyje“, – pritarė Londono dienraštis „Guardian“, – o tada ekonomistai ir pasiūlys ją tiesiog išmesti iš valiutų sąjungos. Jei sykį tai jau pasisekė, kodėl nepabandyti dar kartą?“

Slovakijos sostinės dienraščio „Sme“ nuomone, „didžiausia problema bene ta, kad euras greičiau politinis negu ekonominis projektas. Tai turėjo būti įrankis glaudesniam Europos suvienijimui. O tikrovėje jis privedė prie Europos Sąjungos byrėjimo – geriausias to pavyzdys Graikija.

Krizė turbūt praeis. Tačiau ar eurą pavyks pataisyti – tai kitas klausimas“.

Kitas Šveicarijos dienraštis, „Neue Zürcher“, rašė, kad „A. Tsiprui reikia apsispręsti tarp dviejų prastų alternatyvų, kurių viena – susipykimas su Europos Sąjunga – yra rizikingesnė.

Tai galėtų dar labiau padidinti šalies ekonomines bėdas ir piliečių nuotaikas pasukti prieš vyriausybę, o dėl žmonių bėgimo į bankus, kad atsiimtų indėlius, ir kapitalo judėjimo suvaržymų kaltę suversti nebūtų galima vien tik Briuseliui ir Vašingtonui.

Kita vertus, jeigu A. Tsipras paskutinę minutę padarytų dar daugiau nuolaidų, jis rizikuotų sukilimu savo paties partijos viduje“.

Pasak Amsterdamo verslo dienraščio „NRC Handelsblad“, šiomis dienomis „sprendimo dar nebus. Europos Sąjungai prieš akis dvi alternatyvos. Arba bus kompromisas, kurį seks naujas ginčas ir nauji kompromisai, arba prasidės nauja krizė ir ištuštės bankai. Kaip bebūtų ir kas beįvyktų, tai Europos sąjungos piliečiams nebus nei dangus, nei pragaras, o tik kažkas panašaus į pragaro prieškambarį“.  

Šiaurės Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrücker“ reikalavo, jog „pats laikas patraukti virvę ir Graikiją išmesti iš pinigų sąjungos. Po penkerių nuolatinės krizės metų, šimtų milijardų eurų kreditais ir nesuskaičiuojamų aukščiausiojo lygio susitikimų net ir didžiausi optimistai turėtų pripažinti, kad ši šalis likdama prie euro nepasveiks.

Ir tai ne tik dėl reformoms nepaslankios A. Tsipro vyriausybės. Skolų kalnas rekordinio aukščio, nedarbo lygis siekia 25 procentus, tvirtas euras taip pažeidė sugebėjimą konkuruoti, kad tik naujos drachmos įvedimas ir nuvertinimas jį galės atkurti. Todėl kanclerė A. Merkel turi susiimti ir įvykdyti Graikijos išstojimą iš euro“.

Tačiau Veclaro Heseno žemėje laikraštis „Wetzlarer Neue Zeitung“ teigė, jog „atleidimas nuo skolų reikalingas, nes skolų kalnas tarsi švinas užgula naują startą Atėnuose. Ir visiems turėtų rūpėti, kad Graikija vėl atsistotų ant kojų.

Antra vertus, norint išvengti Europoje grandininės reakcijos, reikia iš euro zonos Graikiją išstumti, idant airiai, ispanai ar portugalai nepareikalautų to paties atsižvelgimo, ypatingo traktavimo. Tai vestų prie daug didesnių persivertimų Europoje, nei aplinkybė, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje vieni pinigai pakeičiami kitais“. Taip rašė regioninis Vokietijos laikraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...