captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tarybinių dešrų ilgesys

Prieš kelias dienas Seimo narys Kęstutis Masiulis pasiūlė pradėti viešą diskusiją dėl žodžio „tarybinis“ kaip prekinio ženklo naudojimo. Pritariu šiam siūlymui ir bandau į šią diskusiją įsijungti, siekdamas atsakyti į tris klausimus: kaip yra, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Prieš kelias dienas Seimo narys Kęstutis Masiulis pasiūlė pradėti viešą diskusiją dėl žodžio „tarybinis“ kaip prekinio ženklo naudojimo. Pritariu šiam siūlymui ir bandau į šią diskusiją įsijungti, siekdamas atsakyti į tris klausimus: kaip yra, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti.

Sunku dabar pasakyti, prieš kiek metų mūsų parduotuvėse atsirado dešros, kurių pavadinime buvo žodis „tarybinis“: „Tarybinė daktariška“, „Tarybinė Panerio“ dešra. Šie gaminiai tapo tiek populiarūs, kad kiti gamintojai ėmėsi net gudrybės, siekdami padidinti savo gaminių pardavimą. Taip atsirado tarnybinės dešros, tikintis, kad ne visi pirkėjai pastebės vienos raidės skirtumą. Šis triukas naudojamas visame pasaulyje: niekam nežinomų ir neaiškios kokybės  gaminių pavadinimai tik viena raide skiriasi nuo garsiausių pasaulyje gamintojų gaminių.

Nedrįsčiau tvirtinti, kad tarybinių dešrų gamybą pradėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ savininkai siekia stiprinti kai kurių mūsų piliečių ilgesį sovietinės okupacijos laikams. Greičiau yra priešingai – „Samsono“ vadybininkai pajuto šį ilgesį ir panaudojo savo gaminių pardavimui didinti. Toks jau yra tas kapitalizmas – pasiektas pelnas yra svarbiausias sėkmingos veiklos matas. Tačiau tai, kas tinka verslo bendrovei, ne visada tinka visai visuomenei – šiame lygmenyje šalia ekonominių dalykų yra ir ne mažiau svarbūs politiniai bei moraliniai dalykai.

Taigi dešrų gamintojai tiesiog užčiuopė dalies mūsų visuomenės ilgesį tarybinėms dešroms ir gal net sustiprino šį ilgesį, teigdami, kad jų gaminamos dešros tokios pat geros kokybės kaip ir tais sovietiniais laikais: be skonio stipriklių, dažiklių ir t.t. Čia iškart kyla du klausimai. Pirmasis – ar galima kaip nors įrodyti, kad sovietinės dešros buvo tikrai geresnės kokybės nei dabartinės? Vyresnių kartų žmonės puikiai atsimena, kokia buvo visos sovietinės produkcijos kokybė. Juk ne be reikalo Maskvos partiniai funkcionieriai sugalvojo kokybės ženklą, kuris buvo teikiamas gaminiams, bent kiek išsiskiriantiems prastos kokybės produkcijos vandenyne.

Antrasis klausimas – kiek yra moralu naudoti savo gaminiams pavadinimą, liudijantį mūsų valstybės okupaciją ir mūsų tautos kančias? Kur yra mūsų verslininkų cinizmo ribos? Negi šie verslininkai nesimokė istorijos, negi jie nežino, kas dėjosi Lietuvoje, užgrobus ją sovietams? Šiais klausimais noriu pasakyti, kad dalies visuomenės ilgesys sovietinei okupacijai nenuima nuo verslininkų moralinės atsakomybės, nes jie yra ne tik verslininkai, bet ir mūsų valstybės piliečiai.

Taip prieiname prie galbūt svarbiausio klausimo – kodėl daliai mūsų piliečių prekės pavadinime esantis žodis „tarybinis“ padidina jos patrauklumą ir paskatina ją pirkti? Klausimas per daug sudėtingas, kad būtų galima į jį trumpai atsakyti. Galima tik spėti, kad mūsų visuomenės santykis su sovietine okupacija nėra vienareikšmis, kad kažkuri mūsų visuomenės dalis ilgisi to socialinio saugumo jausmo, kurį teikė sovietų valdžia. Sovietų Sąjunga buvo kalėjimas, bet tai buvo didelis kalėjimas, po kurį galėjai laisvai keliauti ir kuriame nebuvo bedarbystės.

1977 metais mūsų politologas Aleksandras Štromas, jau būdamas emigracijoje JAV, paskelbė straipsnį „Politinė sąmonė Lietuvoje“, kuriame išskyrė tris to meto mūsų visuomenės politines nuostatas: pilnutinį konformizmą, dalinį konformizmą ir aktyvizmą (nekonformizmą).

Šios nuostatos reiškė, kad didžioji to meto mūsų visuomenės dalis buvo visiškai arba dalinai prisitaikiusi prie primestų kraštui egzistencijos sąlygų. Mes galime tik spėti, kad tie, kurie buvo visiškai prisitaikę prie okupacijos, dabar labiausiai jos ir ilgisi.

Demokratinėje ir pliuralistinėje visuomenėje neįmanoma drausti ilgėtis praeities, kad ir kokia nepatraukli ji mums atrodo. Viešomis diskusijomis mes tik galime kreiptis į visų mūsų pilietiškumą: verslininkus raginti apgalvoti savo gaminių pavadinimus, o pirkėjus raginti nepirkti gaminių su pavadinimais, liudijančiais sovietinę okupaciją.

Komentaras transliuotas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...