captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pilietybės dilemos

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nesuteikti Lietuvos pilietybės šokėjai ant ledo Izabellai Tobias paskatino vėl grįžti prie aštrių diskusijų, kaip derėtų saugoti Lietuvos pilietybę. Vis dėlto būtų gerai, kad tai nesibaigtų svarstymais dėl šio konkretaus atvejo – pakankamai ar ne nuopelnų Lietuvai turi ledo šokėja. Jau seniai reikia esminės diskusijos, kokios pilietybės politikos mes laikomės. 

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nesuteikti Lietuvos pilietybės šokėjai ant ledo Izabellai Tobias paskatino vėl grįžti prie aštrių diskusijų, kaip derėtų saugoti Lietuvos pilietybę. Vis dėlto būtų gerai, kad tai nesibaigtų svarstymais dėl šio konkretaus atvejo – pakankamai ar ne nuopelnų Lietuvai turi ledo šokėja. Jau seniai reikia esminės diskusijos, kokios pilietybės politikos mes laikomės.

Dabartinėje situacijoje D. Grybauskaitė negalėjo pasielgti kitaip. Net jei mums sunku pripažinti tai emociškai, dabartinė teisinė bazė bei Konstitucinio Teismo išaiškinimai labai aiškiai nurodo, kad pilietybė išimties tvarka negali būti suteikiama avansu. Kitaip tariant, tik jau esant neabejotiniems nuopelnams Lietuvai galima užsienio piliečiams suteikti Lietuvos pilietybę.

Paskutinį kartą tokius nuopelnus neabejotinais pripažino Valdas Adamkus, 2007 metais suteikęs pilietybę žinomam menininkui Jonui Mekui, o 2008-aisiais – monsinjorui kunigui Stasiui Žiliui. Todėl, jei D. Grybauskaitė taip pat būtų pasidavusi emocijoms, jos dekretą kurie nors politikai greičiausiai būtų apskundę Konstituciniam Teismui. Galima prisiminti, kad kaip tik nepagrįstas pilietybės suteikimas Jurijui Borisovui paskatino inicijuoti apkaltos procesą Rolandui Paksui.

Tačiau D. Grybauskaitė, atsižvelgdama į visuomenėje kilusią reakciją, nutarė papildomai kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinimo, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes, pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją. Būtent šis kreipimasis leidžia tikėtis, kad Lietuvos pilietybės klausimas neišnyks iš politinės darbotvarkės vos tik išdžius I. Tobias ašaros. Nes klausimas svarbesnis, nei vien Lietuvos paminėjimas būsimoje žiemos Olimpiadoje.

Rūpinimasis užsieniečiais, kurie nori padėti Lietuvai ar garsinti jos vardą, yra viena medalio pusė. Dabartinės sąlygos, kada užsieniečiai gali tapti Lietuvos piliečiais, prilygsta nurodymams, kuriuos lietuvių liaudies pasakoje teko vykdyti Eglei žalčių karalienei. Reikia atlikti tikrą žygdarbį arba visą gyvenimą garsinti Lietuvą, kad išimties tvarka gautum lietuvišką pasą.

Net natūralizacijos būdu įgyjama Lietuvos pilietybė yra viena sunkiausiai gaunamų pilietybių visoje Europoje. Būtina Lietuvoje išgyventi mažiausiai dešimt metų, o susituokus su Lietuvos piliečiu – septynerius metus, bei atitikti kitas sąlygas. Daugelyje kitų ES šalių šie terminai yra gerokai trumpesni. Šiame kontekste mes atrodome kaip senieji pagonys, išdidžiai kartojantys, kad bus paskutinieji, nepasidavę globalizacijai.

Žymiai sudėtingesnis ir skaudesnis Lietuvai klausimas yra dvigubos pilietybės lietuviams galimybė. Masinės emigracijos fone šiuo metu atrodome tarsi vienpusio eismo magistralė – jei jau išvykai iš Lietuvos ir gavai kitos valstybės pilietybę, durys atgal tau iš esmės užvertos. Net apsigyventi Lietuvoje ir gauti nuolatinio gyventojo statusą jau būtų labai sudėtinga. Kaip žinia, dvigubą pilietybę, kaip tipinį atvejį, draudžia mūsų Konstitucija. Šis klausimas turi ir gilesnę prasme, nei tik keli žodžiai Konstitucijoje. Ar gali asmuo, prisiekęs dviem valstybėm, būti patikimas ir ištikimas Lietuvai? Ar galima leisti turintiems dvigubą pilietybę ir gyvenantiems kitoje šalyje daugelį metų, rinkti Lietuvos Seimą ir Prezidentą? Ar tokie piliečiai nepiktnaudžiaus dviguba pilietybe tik dėl savo asmeninio patogumo?

Vis dėlto nereikėtų bėgti nuo šitos diskusijos. Seniai laikas permąstyti, kas yra ir gali būti Lietuvos piliečiais, kokios jų pareigos ir atsakomybės. Galbūt aptarus viešai ir garsiai šiuos klausimus, nebus baisu ir referendumu pakeisti Konstituciją, jei taip nuspręs tautos dauguma. Artimiausias palankus metas referendumui – bemaž po pusantrų metų, kuomet vyks Lietuvos prezidento rinkimai. Kaip tik tinkamas laikotarpis imtis diskusijos. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close