captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Susitikimas Bavarijos kalnuose teikia vilčių

Sekmadienį ir pirmadienį vykusiame grupės „G-7“ susitikime nebuvo pakviesta dalyvauti Rusija, ir tai užsienio spaudoje sulaukė į dvi puses pasidalijusių komentarų. Nuo jų ir pradėsime, nors buvo kalbėta ir kitomis pasauliui svarbiomis temomis.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

Sekmadienį ir pirmadienį vykusiame grupės „G-7“ susitikime nebuvo pakviesta dalyvauti Rusija, ir tai užsienio spaudoje sulaukė į dvi puses pasidalijusių komentarų. Nuo jų ir pradėsime, nors buvo kalbėta ir kitomis pasauliui svarbiomis temomis.

Pietų Bavarijos kalnų fone susitikus Didžiajam septynetui ir pasisakius už sankcijų Rusijai išlaikymą, 6iaurinės Bavarijos dienraštis „Augsburger Allgemeine“ priekaištavo, jog „tiesą pasakius, valstybių vadovams reikėtų kuo greičiau suprasti, kad ne jų rateliui išspręsti mūsų dienų krizes.

Kad ir dėl Ukrainos konflikto. „Barackas Obama ir Angela Merkel sutaria – kaip gražu, – ironiškai tęsė Augsburgo laikraštis. – Tačiau prie sprendimo nebus priartėjama, kol ir toliau nebus siekiama dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“.

Nuo savęs priminsime, kad būtent Vokietijos kanclerė A. Merkel, ir ne tik ji viena, pakartotinai pati leidosi ir kitus kvietė į dialogą su Rusijos vadovu, tačiau Kotbuso dienraštis „Lausitzer Rundschau“, manytume, teisingai pastebėjo, kad tarptautinėje arenoje be Rusijos daug ko ne padarysime.

„Kaip, pastebėkite, ir be Kinijos. Tą žino A. Merkel, tą žino B. Obama. Tačiau  faktas tas, kad pačios Rusijos rankose yra galimybė vėl atsiverti duris į Didžiojo septyneto susitikimus.“

Čia rytinės Vokietijos dienraščiui pritariame – pvz., taika Ukrainoje didele dalimi priklauso tik nuo Rusijos.

Kaip ten bebūtų, nepasakytume, kad labai daug kas ten Bavarijoje būtų Rusijos pasigedę. Bet Malmės Švedijoje dienraštis „Sydsvenska Dagbladet“ džiaugėsi, jog „sekmadienį galingiausia pasaulio moteris susitiko su galingiausiu vyru prie alučio.“

„Iš tiesų: geri transatlantiniai ryšiai itin svarbūs sprendžiant didžiuosius mūsų laikų klausimus. Tarp jų – kova su skurdu ir klimato kaita, taip pat ūkio problemos Graikijoje ir rusų agresija prieš Ukrainą.

Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtina taikos ir gerovės sąlyga, ir kai demokratiškai išrinkti politikai nesiima didžiųjų pasaulio problemų bendrai, dar sunkiau joms rasti sprendimą – nebent tai būtų prie alučio, o tai kartais iš tiesų pavyksta“, – darė išvadą Pietų Švedijos laikraštis.

Tačiau anot kairiųjų požiūriams atstovaujančio Frankfurto dienraščio „Rundschau“, nors A. Merkel ir B. Obama „vokiečių ir amerikiečių sąjungos tema rado teisingus žodžius ir parodė reikalingus vaizdelius, tai ves prie ilgalaikės patvarios politikos tik tuo atveju, kai ne tik bus pabrėžiami sutarimai, bet ir pašalinami nesutarimai.“

Pasak liberalų ir nuosaikių dešiniųjų pozicijas palaikančio kito Frankfurto dienraščio „Allgemeine“, „A. Merkel nori, kad Didysis Septynetas dar stipriau prisidėtų prie humaniškesnės ir labiau į esamas sąlygas atsižvelgiančios politikos.“

„Pagirtinas požiūris nepamiršti ir Afrikos, kai Ukrainoje šaudoma, Kinija plečia teritorines pretenzijas, Graikijai baigiasi pinigai. Visa tai pridera senajam didžiųjų demokratinių ir laisvosios rinkos pramoninių valstybių septynetui, save suvokiančiam ne tik kaip „vertybių bendrija“, bet ir kaip „pasaulio atsakomybės nešėju“, kalbant Europos Komisijos prezidento Jean-Claude`o Junckerio žodžiais.“

„Taip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Tačiau kaimyninės Austrijos sostinės laikraštis „Presse“ skeptiškai samprotavo, jog „beveik jokia žmonijos problema neliko Elmau pilyje, kur susitikimas vyksta, nepaminėta. Tačiau jokia jų nebus nė per žingsnelį ir išspręsta.

Grupė „G-7“ savo penktojo dešimtmečio pradžioje tokia pat išsisėmusi ir, tiksliausiai kalbant, bejėgė kaip ir kitos Vakarų pokario tvarką remiančios kolonos. Taip, A. Merkel, B.Obama ir Davidas Cameronas nėra visiškai be galios. Juk tai pasaulio didžiausių ginkluotųjų pajėgų ir ekonomikų vadovai.

Tačiau ir jie neįstengia pasaulyje įvesti taiką, apsaugoti atmosferą ir pasaulio jūras, išlaisvinti šimtus milijonų moterų iš priespaudos ir išnaudojimo“, – teigė Vienos kairiųjų dienraštis.

O kaimyninės Slovakijos sostinės dienraštis „Pravda“ gailėjosi, kad „esant tokiai Graikijos ūkio padėčiai be ministro pirmininko Alexio Tsipro dalyvavimo nebus jokio graikų skolos klausimo sprendimo. Taip pat beveik neišsprendžiama šio susitikimo problema liks ir Ukraina.“

„Tai, kad vengiama diskusijų apie tolesnes pinigų injekcijas į Ukrainos ekonomiką, pasako šį tą daugiau apie Didžiojo septyneto šalis, nei joms būtų miela girdėti. Tačiau jų vyriausybių vadovai tiesiog nesileidžia būti apimti galvos ar pilvo skausmų. O susitikimo pabaigoje jie, be abejo, kaip ir kiekvieną kartą, ras temų, kurių atžvilgiu jie galės pateikti sėkmingų sprendimų“, – teigė Bratislavos laikraštis pirmadienio rytą. 

Vis dėlto antradienio rytą spaudos balsai buvo nemeluotai pozityvūs. Pasak dienraščio „Frankfurter Allgemeine, „Didysis septynetas ne tik patvirtino savo interesą, kad būtų pasiektas naujas susitarimas dėl klimato, ne tik pažadėjo stengtis, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos ligi 2050 būtų sumažintos iki mokslininkams priimtino lygio, tačiau kartu pasiūlė ir pagalbos nepasiturinčioms, ypač Afrikos, šalims.“

„Tai stiprus signalas ir ambicingas paketas, kuris turėtų padaryti įspūdžio ir skeptiškoms besivystančioms ar ant persilaužimo į pramonines valstybes slenksčio esančioms šalims. Grupės „G-7“ žinia šiuo metu kaip tik Bonoje posėdžiaujantiems klimato politikams yra ši: mes būtinai norime, kad gruodyje planuojamos derybos Paryžiuje dėl klimato kaitos pasisektų“, –  rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

„Tai, kad pabaigoje netgi džiūgavo organizacija „Greenpeace“, turėtų įeiti į istoriją“, – pažymėjo Hanoverio „Neue Presse“ ir pridūrė, jog „viešo pagyrimo iš gamtosaugininkų pusės viršūnių konferencijų vadovai sulaukia gana retai.“

 

Bet į šio dienraščio užuominą, kad A. Merkel beveik vėl tapo kažkas panašaus į klimato kanclerę, Berlyno „Zeitungas“ užmetė, jog  „Vokietijos vyriausybės vadovė turėtų saugotis nevirsti tokia, kaip jos senas pirmtakas Helmutas Kohlis.“

Tas jo kanclerystei einant prie pabaigos domėjosi tik didžiąja scena, o vidaus klausimus paliko savieigai. Tą pačią tendenciją ima rodyti ir A. Merkel.

„Tai ypač akivaizdu klimato politikoje. Jei Bavarijoje ji drauge su amerikiečiais ir prancūzais įstengė kitus dalyvius įpareigoti ambicingiems klimato saugojimo tikslams, tai namie Berlyne ji leidžia tęstis debatams dėl senų anglį deginančių elektrinių.

O kaip tik klimato saugojimo klausimu A. Merkel galėtų parodyti, kad ji vis dar yra ta jautį už ragų imanti valstybės vadovė, kurią vokiečiai per euro krizę išmoko pažinti ir gerbti“, – rašė vietinis Berlyno dienraštis. 

Anot taip pat Berlyne bei Hamburge leidžiamo, bet nacionalinio dienraščio „Welt“, šis Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikimas ne tik buvo  kupinas simbolikos su „bavariškos aprangos grožybių inscenizavimu“ ir „žaismingai linksmomis folkloro klišėmis“, bet savo „kryptį rodančiais politiniais impulsais“ jis pademonstravo ir „laisvą vakarietišką kultūrą iš geriausios pusės: protestus buvo leidžiama ne tik išreikšti, jie netgi buvo  pasveikinti“.

Apžvalga skaityta LRT Radijo eteryje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...