captcha

Jūsų klausimas priimtas

Čekai turi aiškų pasirinkimą

Kunigaikštis ir Makiavelis – taip kai kurie laikraščiai įvardijo du vyrus, kurie gavo daugiausia balsų per pirmąjį Čekijos prezidento rinkimų turą aną penktadienį ir šeštadienį ir dabar už nepilnų dviejų savaičių rungsis antrajame rate. O tas žada būti itin įdomus, nes abu kandidatai negali būti skirtingesni.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kunigaikštis ir Makiavelis – taip kai kurie laikraščiai įvardijo du vyrus, kurie gavo daugiausia balsų per pirmąjį Čekijos prezidento rinkimų turą aną penktadienį ir šeštadienį ir dabar už nepilnų dviejų savaičių rungsis antrajame rate. O tas žada būti itin įdomus, nes abu kandidatai negali būti skirtingesni.

Kaip rašė Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, pirmųjų  tiesioginių Čekijos prezidento rinkimų pirmojo rato „rezultatai sudrebino politinį landšaftą nelyginant vidutinio stiprumo žemės drebėjimas“.

Taip buvo dėl to, kad „nors, kaip ir tikėtasi, daugiausia balsų gavo buvęs socialdemokratų partijos vadovas ir buvęs ministras pirmininkas Milošas Zemanas, antroje vietoje visiškai priešingai prognozėms atsidūrė ne Janas Fischeris, o užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas“.

O ir skirtumas gautų balsų skaičiumi tarp 68-erius metus turinčio M. Zemano ir jau 75-uosius sulaukusio K. Schwarzenbergo mažytis. Už M. Zemaną balsavo 24 procentai rinkėjų, už Schwarzenbergą – 23. Trečioje vietoje su 16 procentų liko J. Fischeris, kadaise irgi vadovavęs vyriausybei, tuoj po jo ketvirtoje – Jižis Dienstbieras, oficialusis socialdemokratų kandidatas, penktoje – ekscentriškasis kompozitorius ir menininkas Vladimiras Franzas, gavęs vos 7 procentus.

Dar kiti keturi kandidatai gavo mažiau nei 5 procentus. Rinkimose dalyvavo 61 procentas rinkėjų, daugiau nei per 2010-ųjų parlamento rinkimus, sutraukusius vos 58 procentus, – rašė Frankfurto dienraštis.  

Kodėl į antrą vietą pasistūmėjo ligi tol vos ketvirtoje vietoje pagal apklausas pasilikęs Karelas Schwarzenbergas? Frankfurto dienraščio nuomone, „čia kaltas jau minėtas, apklausose iš pradžių pirmavęs  kandidatas Janas Fischeris. Pastarajam pakenkė gal ne tiek jam taikoma kritika, kad jis iki pat komunistų režimo nuvertimo buvo kompartijos narys, kiek per rinkimų kampaniją pasirodžiusi visiška bet kokios jo  charizmos ar asmenybės dinamiškumo stoka.   

O M. Zemanas ir K. Schwarzenbergas, priešingai, yra vaidybiniais talentais apdovanoti politikos senbuviai, kartais humoro turintys, dažnai kovingi ir visada pasiruošę savo publikai duoti tai, ko ji iš jų laukia. Be to, abu mėgsta sąmojingo ar riebaus žodžio dėlei „nusišnekėti“ ar pablevyzgoti.

Štai M. Zemanas yra kolektyviai apšmeižęs visus Sudetų krašto vokiečius kaip „Hitlerio penktąją koloną“, o K. Schwarzenbergas būdamas užsienio reikalų ministru pasakė, kad Italijos premjeras S. Berlusconis visą savo valdymo laiką „prapi..[daugtaškyje dvi raidės negražaus žodžio]“.

Tam tikru būdu prie K. Schwarzenbergo sėkmės prisidėjo ir dabartinis, bet dar kartą kandidatuoti negalintis prezidentas Václavas Klausas, jo aštriausias priešininkas nuo tų laikų, kuomet K. Schwarzenbergas Prahos pilyje tarnavo ankstesniam prezidentui Václavui Havelui kaip valstybės kancleris.

Joks dalykas čekus paskutiniu metu taip nesujaudino, kaip Naujiesiems metams prezidento V. Klauso paskelbta dalinė amnestija, dėl kurios paleista trečdalis įkalintųjų ir nutraukta daugelis teismo bylų. Ypač siutino tai, kad iš tos amestijos naudos turės ekonominiai nusikaltėliai bei korumpuoti teisėjai ir kiti pareigūnai. 

Šiam prezidento V. Klauso malonės aktui taikyta stipri K. Schwarzenbergo kritika skambėjo įtikinamiau nei M. Zemano išsakytoji, nes pastarojo premjeravimo laikais kaip tik korupcija labai suvešėjo. Užtat K. Schwarzenbergas ir bandys šitą temą visais atžvilgiais eskaluoti. Jo požiūriu, M. Zemano ir V. Klauso tandemas politiškai labiausiai kaltas dėl korupcijos ir finansinio nusikalstamumo Čekijoje įsigalėjimo“.

Kol kas už M. Zemaną antrajame ture jau pasisakė Čekijos komunistų partija, o po tam tikros „siaubo valandėlės“ ir Čekijos socialdemokratų partija, su kuria prieš dešimt metų jos buvęs pirmininkas M. Zemanas stipriai susipyko ir po to net įsteigė savo atskirą kairiųjų partiją.

Taigi dabar „čekų laukia kieta, intriguojanti kova, kurios paskutiniame raunde susitiks vienoje pusėje kairysis populistas, savo stiliumi ir įpročiais primenantis kompartijos vadovus ir su pasimėgavimu apeliuojantis į čekų tautos liaudiškus instinktus. O kitoje pusėje – iš aristokratų giminės kilęs didelių dvarų savininkas, atstovaujantis konservatyviosioms jėgoms“, – rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“.  

Čia nuo savęs galime pridurti, jog Karelas Schwarzenbergas iš tiesų yra nuo 12-ojo šimtmečio žinomos didikų, o nuo 17-ojo princų dinastijos palikuonis, kurio oficialus vardas – Karelas, Schwarzenbergo princas ir dar kitų trijų kilmingų Čekijos ir Austrijos valdų kunigaikštis ir grafas. Populiariai jis vadinamas kunigaikščiu. 

Slovakijos sostinės verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“ teigė, jog čekams reikės rinktis tarp senų ir naujų vertybių.

„Kunigaikštis Karelas Schwarzenbergas atstovauja ne tik senųjų Bohemijos kilmingųjų aristokratijai, bet visų pirma moralinių autoritetų, tokių kaip Tomásas Garrigue`as Masarykas ir Vaclavas Havelas, tradicijai.

O Milošas Zemanas yra naujos, „mafijozinės“ politikos simbolis, kuriai jis pats būdamas ministru pirmininku sukūrė idealias sąlygas tarpti. Turbūt nėra jokio kito žmogaus, kuris geriau reprezentuotų korupcijos ir tarnavimo už pinigus politiką, nei M. Zemanas. Antrojo turo baigtis parodys, kokios valstybės čekų dauguma nori“, – rašė Bratislavos dienraštis.

Truputį mažiau tendencingai atsiliepė Maskvos verslo dienraštis „Komersant“, rašydamas, jog „abu kandidatus remia skirtingi socialiniai sluoksniai ir netgi skirtingi Čekijos regionai.

Jeigu M. Zemanas populiarus rytinėje šalies dalyje ir taip pat santykinai nepasiturinčiuose šiauriniuose regionuose, tai už K. Schwarzenbergą visų pirma balsuos rinkėjai didmiesčiuose ir geriau stovinčioje centrinėje šalies dalyje“.

Prahos konservatyvių liberalų dienraštis „Lidove noviny“ truputį pasityčiojo iš Karelo Schwarzenbergo. Girdi, jo „gero pasirodymo pirmajame ture negalima vertinti kaip jo politinės partijos pasisekimo. Jis ne tik savo kampaniją vedė atsiribojęs nuo savo partijos struktūrų, bet jam pasisekė dėl to, kad jis dėjosi nieko bendro neturįs su savo partija ir jos dalyvavimu vyriausybėje.

Jis žadėjo iš Čekijos padaryti tvarkingą valstybę – matyt, ne taip, kaip per praėjusius kelerius metus, kai jis dirbo užsienio reikalų ministru ir buvo vienos iš koalicijos partijų pirmininkas“, – rašė Prahos dienraštis. 

Nuo savęs pridursime, jog K. Schwarzenbergas vadovauja 2009-aisiais įsteigtai partijai „Tradicija, atsakomybė, gerovė“.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...