captcha

Jūsų klausimas priimtas

Linas Kojala. Futbolas – tarp politikos ir pinigų

Ar žinote, kokios futbolo rungtynės yra finansiškai pačios vertingiausios jos dalyviams? Jei pagrįstai spėjote, kad pasaulio čempionato finalas, tuomet apsirikote – tie beveik 36 milijonai eurų, kuriuos gauna laimėjusi šalis, yra niekingai mažai, palyginus su Anglijos antrosios pagal pajėgumą lygos finalinėmis rungtynėmis. Londono „Wemblio“ stadione pergalę iškovojusi komanda gauna kelialapį į elitinį šalies „Premier“ divizioną ir susižeria stulbinančius 170 milijonų eurų.
S. Blatteris, Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
S. Blatteris, Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Ar žinote, kokios futbolo rungtynės yra finansiškai pačios vertingiausios jos dalyviams? Jei pagrįstai spėjote, kad pasaulio čempionato finalas, tuomet apsirikote – tie beveik 36 milijonai eurų, kuriuos gauna laimėjusi šalis, yra niekingai mažai, palyginus su Anglijos antrosios pagal pajėgumą lygos finalinėmis rungtynėmis. Londono „Wemblio“ stadione pergalę iškovojusi komanda gauna kelialapį į elitinį šalies „Premier“ divizioną ir susižeria stulbinančius 170 milijonų eurų.

Tai – ne premija, o suma, kuri susideda iš kelių aspektų: pajamų už rungtynių televizijos transliacijų pardavimus, išaugusių reklamos mastų, padidėjusio rėmėjų skaičiaus, geresnio stadiono lankomumo bei brangesnių bilietų. Tokios sumos tarsi ir ne pirmo svarbumo sporto mačuose yra iliustratyvus pavyzdys, rodantis, kad šiuolaikinis futbolas dėl populiarumo yra tapęs milžiniškas pajamas generuojančia finansų mašina. Juk net įprastai kitas sporto šakas dievinančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose jau spindėjo tokios europietiško futbolo žvaigždės, kaip Davidas Beckhamas ar Thierry Henry, o augantis populiarumas lėmė tai, kad pasaulio pirmenybių rungtynes tarp JAV bei Belgijos rinktinių stebėjo daugiau žiūrovų nei NBA finalus.

Nenuostabu, kad kalbant apie tokio stambaus svorio dalykus pasitvirtina lietuviška patarlė – ten, kur yra šviesos, ten ir šešėlių esti. Praėjusią savaitę Šveicarijoje kilo skandalas teisėsaugos pareigūnams suėmus septynis aukščiausio rango FIFA – Tarptautinės futbolo federacijos – vadovus. Metami kaltinamai – rimti: amerikiečiai tiria, ar buvo teisėtai skirstomos televizijų transliacijų teisės, nes korupcinės schemos rodo galimą FIFA vadovų neteisėtą praturtėjimą 150-čia milijonų dolerių. Tuo metu šveicarai aiškinasi, ar FIFA nariai nebuvo papirkti, kuomet balsavo už teisę 2018 metų pasaulio čempionatą leisti rengti Rusijai, o 2022 metų – Katarui.

Įtarimų, kad čempionatų rengėjus skirstantis procesas buvo neskaidrus, netrūko ir anksčiau. Tuo metu, kai beveik du dešimtmečius FIFA vadovaujantis nepakeičiamasis Seppas Blatteris iš voko ištraukė Rusijos pavadinimą, nusivylimo banga nuvilnijo britų atstovų dalyje – jie tikėjosi, kad čempionatas vyks futbolo gimtinėje. Nors Anglija turėjo daugiau aukštos kokybės stadionų, geresnę transporto infrastruktūrą, aiškesnę finansavimo struktūrą, tai nenurungė Rusijos. Priežasčių toli ieškoti nereikėjo: viešumon ėmė lįsti faktai apie tai, kad FIFA balsavimo komisijos nariams Rusijos atstovai dosniai dovanojo brangias dovanas, tarp jų – Pablo Picasso piešinius ir „Rolex“ laikrodžius. To pakako, ir visi laimingi – FIFA iš čempionato susikraus apie 2–3 milijardus eurų pelno, Rusija pritrauks viso pasaulio dėmesį surengdama didžiausią sporto šventę, o sprendimą priėmę asmenys mėgausis dovanomis. Naivu tikėtis, kad skandalas gali priversti atimti šią teisę iš Rusijos – per likusius trejus metus kitai šaliai pasirengti tokio lygio renginiui yra beveik nerealu.

Dar absurdiškesnę situaciją sukėlė FIFA sprendimas suteikti 2022 metų čempionato rengimą Katarui. Nors iš pradžių buvo žadama, kad ši šalis sugebės įgyvendinti inžinierinį stebuklą ir užtikrinti, kad birželio–liepos mėnesiais, kuomet vyksta čempionatai, vyraujantį 40 ir daugiau laipsnių karštį stadionuose įveiks itin galingi vėsinimo agregatai, jau priėmus sprendimą konstatuota, kad nieko nebus. Išeitis – dėl Kataro specifikos rengti pirmenybes žiemą, tuo sustabdant daugelio valstybių nacionalinius futbolo čempionatus bei įterpiant pirmenybes viduryje sezono. Netrūksta žinių apie tai, jog sunkiai racionaliai paaiškinamą sprendimą sąlygojo Kataro įmonių dosnumas skirstant milijonus FIFA darbuotojams.

Visgi FIFA elitas niekuomet nebuvo susikoncentravęs tik į save: iš apie 5 milijardus eurų siekiančio biudžeto dalis lėšų yra išmokamos 209 FIFA priklausančioms valstybėms. Šie finansiniai srautai yra praktiškai nekontroliuojami – jie tiesiog skiriami federacijoms tam, kad šios vystytų futbolą. Kur iš tiesų nugula lėšos, nežino niekas. Praktikoje toks dosnumas užtikrina FIFA vadovybės stabilumą, kurį garantuoja vadovų rinkimų sistema, suteikianti kiekvienai narei po vieną balsą. Todėl 5 tūkst. gyventojų turinčių Montserato salų balsas yra lygiavertis, pavyzdžiui, Vokietijai, o Europos šalių raginimai stiprinti skaidrumą lieka neišgirsti.

Situacijos tragiškomiškumas atskleidė ne tik korupcijos mastus, bet ir bevaldystę – FIFA Šveicarijoje yra registruota kaip labdaros organizacija – tam, kad išvengtų didelių mokesčių. Praktikoje ji nėra laikoma nei pelno siekiančia, nei tarptautine, nei nevyriausybine organizacija. Tai veikiau primena draugų (šiuo atveju – FIFA šalių narių) sekmadieninį boulingo žaidimo būrelį, kuriame priimami sprendimai yra tik jų narių rūpestis. Todėl institucijoms sukontroliuoti finansinius srautus ir užkirsti kelią korupcinėms schemoms yra praktiškai neįmanoma. Visgi esami procesai teikia vilčių, kad bus pagaliau pajudėta iš mirties taško, o futbolo grožio aikštėje nebetemdys tamsūs šešėliai.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...