captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Sulaukėme vabzdžių proveržio

Mus palieka pavasaris. Po keleto dienų įžengsime vasaron. Kai kas sako, kad tai bus tik kalendorinė vasarėlė, o tikrosios dar teks palaukti. Kur ten... Jau gegužės gale gamtoje yra vasariška. Nežiūrėkite į orus, vėsą ir lietų – jie ne patys svarbiausi.
T. Umaro (BFL) nuotr.
T. Umaro (BFL) nuotr.

Mus palieka pavasaris. Po keleto dienų įžengsime vasaron. Kai kas sako, kad tai bus tik kalendorinė vasarėlė, o tikrosios dar teks palaukti. Kur ten... Jau gegužės gale gamtoje yra vasariška. Nežiūrėkite į orus, vėsą ir lietų – jie ne patys svarbiausi.

Svarbiausias rodiklis – gyvoji gamta, savo ritmu siejanti su šviesa, su dienos ilgiu. Dienos jau labai ilgos, šviesos ėjimas aukštyn, deja, truks visai neilgai. Jei mes pamiršime, ką sako ir rodo gamta, vasara mums prasidės tik per Jonines, kai įvyks didysis vasaros šviesos lūžis.

Dabar kur tik žvelgsi – vis gyvybės proveržis. Suvešėjo pievos, ypač natūraliosios. Spalvų įvairove džiugina dirvonai. Labai graži šį metą aukštapelkė, nes čia žydi gailiai. Balti vešlūs jų žiedai šviečia iš tolo. Gailių kvapas šiuo metu pats stipriausias, todėl nenustebkite, jei, ilgiau pabuvus pelkėje, ims svaigti galva.

Dėl gailių skleidžiamo stipraus kvapo buvo apkaltintas niekuo dėtas kitas pelkės augalas – vaivoras, žmonių dar vadinamas girte arba girtuokle. Vasarą rinkdami vaivorų uogas žmonės pajausdavo galvos maudimą ir silpnumą, todėl toks vardas ir prigijo. Beje, vaivorai dabar taip pat žydi. Kartu – ir mėlynės, ir bruknės.

Šie žiedai į pelkę vilioja vabzdžius, drugius, bites. Jų skraidymas pelkėje bus trumpas, kaip ir pats aktyvusis aukštapelkės gyvenimas, nes jau po Joninių pelkė ims rimti, praras daugelį savo spalvų.

Ruošdamiesi vasarai, sulaukėme vabzdžių proveržio, tik dabar daugelis jų skyla, ritasi ir keliauja ant augalų lapų, į žiedus. Vabzdžių gyvybiniai ciklai stebina savo tikslingumu – viskas tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Vargu ar galima būtų įsivaizduoti, sakykim, iš lėliukų išsiritusius vabalus lapgraužius tada, kai nėra ką graužti. Žinant, kad kiekvienai augalų rūšiai yra specifiniai, savi lapgraužiai, jų ieškoti reikia ant tam tikrų augalų.

Vabzdžių proveržis yra tuo metu, kai ritasi ir auga paukščių jaunikliai. Šis gamtos veiksmų suderinimas yra lyg savaime suprantamas, nes bet koks vėlavimas lemtų nenuspėjamus procesus. Taigi paskutines dienas inkiluose gyvena kai kurių šeimynų varnėnų vaikai – jie šiek tiek užtruks, nes šiemet dalis varnėnų perėti vėlavo. Jau galvas kilnoja gandriukai, kvaksi ančių vados. Gamta jau gyvena vasara. O kas nespėjo prie jos priprasti, tam turi keletą gražių gegužės dienų.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...