captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Plečkaitis. Rygoje išryškėjo skylanti „Rytų partnerystės“ politika

Praėjusį penktadienį Rygoje pasibaigęs Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimas, kaip pabrėžia „Deutsche Welle“, Ukrainai buvo dvigubai nesėkmingas. ES atsisakė pripažinti Ukrainai narystės Europos Sąjungoje perspektyvą, o Armėnija ir Baltarusija, taip pat dalyvaujančios Rytų partnerystės programoje, atsisakė pasmerkti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
V. Plečkaitis, asmeninio archyvo nuotr.
V. Plečkaitis, asmeninio archyvo nuotr.

Praėjusį penktadienį Rygoje pasibaigęs Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimas, kaip pabrėžia „Deutsche Welle“, Ukrainai buvo dvigubai nesėkmingas. ES atsisakė pripažinti Ukrainai narystės Europos Sąjungoje perspektyvą, o Armėnija ir Baltarusija, taip pat dalyvaujančios Rytų partnerystės programoje, atsisakė pasmerkti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

Apie tai, kad Ukrainai nebus daromos lengvatos bei išimtys, stojant į Europos Sąjungą, Vokietijos kanclerė A. Merkel  vyriausybės vardu pasakė savo kalboje šalies parlamento nariams Berlyne prieš išvykdama į Rygą. Savo vyriausybės poziciją ji argumentavo tuo, kad Ukrainoje reformos vyksta pernelyg vangiai, korupcijos mastai išlieka dideli, šalies sienos nepakankamai gerai saugomos ir kad Ukraina nėra pasirengusi įvykdyti tas sąlygas, kurios yra reikalingos stojančiai į ES šaliai. Kita vertus, Vokietija toliau rems Ukrainos demokratinę pasirinkimą ir jos teritorinį vientisumą, teiks ekonominę bei finansinę pagalbą.

Berlyne kanclerė taip pat pabrėžė, kad Rusija nebus pakviesta į didžiųjų valstybių susitikimą G7, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai. Dar anksčiau Vokietijos kanclerė pabrėžė, kad ekonominės bei finansinio pobūdžio sankcijos Maskvai bus pratęstos ir kad šiuo klausimu sutaria visos ES šalys, įskaitant Graikiją

Vokietijos vadovė norėjo parodyti savo šaliai ir Europai, kad, viena vertus, ji nedaro nuolaidų Rusijai, kita vertus, duoda suprasti Ukrainai, kad pastaroji turėtų mažiau kalbėti apie savo ambicijas, o daugiau bei kruopščiau atlikti savo namų darbus bei vengti karinės retorikos.

Vokietijos politikai dėl Ukrainos Rygoje pritarė Prancūzija ir kitos vakarų Europos šalys. Didžioji Britanija apskritai neparodė didesnio susirūpinimo Ukrainos reikalais ir eilinį kartą iškėlė tik jai rūpimus klausimus, susijusius su emigracija ir santykiais su Briuseliu, reikalaudama sau išskirtinių sąlygų.

Baltijos valstybės ir Lenkija kėlė bevizio režimo klausimą Ukrainai, bet nesulaukė didesnio kitų valstybių palaikymo. Bevizis ES šalių režimas ( iš pradžių trims mėnesiams, kaip Moldovai) Gruzijai bei Ukrainai pažadėtas kitais metais, jei reformos bus vykdomos sparčiau nei iki šiol. Ukraina iš ES gavo stiprią finansinę paramą  – 1,8 mlrd. eurų nusilpusiai ekonomikai gaivinti.

Prieš susitikimą Rygoje iš Briuselio ir iš didžiųjų ES valstybių sklido  žinia Rytų partnerystės šalims, pirmiausia Ukrainai, kad ši programa yra tik europinės kaimynystės politikos dalis ir kad šalims kandidatėms nedera „kelti nepagrįstų vilčių”.

Ukrainos prezidentas P. Porošenko  ir  užsienio reikalų ministras P. Klimkinas Briuselio ir didžiųjų valstybių politikai bandė priešpriešinti savo spaudimą per žiniasklaidą, tikėdamiesi paveikti ES vadovus. Tačiau tai tik pablogino Ukrainos prezidento santykius su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais ir, anot apžvalgininkų Rygoje,  P. Porošenko vėliau suprato, kad jis perlenkė lazdą ir nesugebėjo nuslėpti savo blogos nuotaikos.

Tokia atsargi Briuselio ir didžiųjų ES šalių vadovų politika Rygos viršūnių susitikime  yra aiškinama siekiu  nepakartoti prieš dvejus metus  vykusio Vilniaus susitikimo klaidų, kai, neįvertinus Rusijos agresyvios politikos galimybės, įvyko Krymo aneksija ir  įsiplieskė karas Rytų Ukrainoje. Taip pat  – nenoru labiau eskaluoti konfliktą su Rusija. Neatsitiktinai A. Merkel ramino Rusiją, kad glaudūs santykiai su rytinėmis ES kaimynėmis nėra nukreiptos prieš ją. Apie tai liudijo ir nesenas jos vizitas į Maskvą ir JAV valstybės sekretoriaus vizitas į Sočį.

Rusijos ir V. Putino  šešėlis Rygos viršūnių susitikime buvo akivaizdžiai matomas. Į  Ukrainos ketinimą prisijungti  prie ES ir  tapti NATO nare, V. Putinas atsakė Krymo užgrobimu ir karu Rytų Ukrainoje. Nei Europos Sąjunga, nei JAV kariauti su Rusija dėl Ukrainos netroško ir netrokšta, nors yra pasirengusios remti Ukrainą plėtojant demokratinius procesus, teikti ekonominę bei finansinę pagalbą.

Europos Sąjunga savo Rytų partnerystės programa siekia, kad ES rytuose ribotųsi su stabiliomis, demokratinėmis, ekonomiškai sėkmingomis šalimis. Kremliaus tikslas yra priešingas. Jis siekia, kad Rusiją suptų nestabilios, lengvai pažeidžiamos, ekonomiškai silpnos valstybės, kuriomis būtų lengva manipuliuoti. Tokių valstybių sanitarinis kordonas turėtų padėti Rusijai sustabdyti „užkrečiamas vakarų demokratijos vertybes, besiveržiančias į rytus“, rašo vokiečių dienraštis „Frankfurter Allgemeine“.

Į Rygos viršūnių susitikimą neatvyko Azerbaidžano prezidentas Alijevas, bandantis išlaviruoti tarp Maskvos spaudimo ir naudos santykiuose su Europos Sąjunga. Armėnija ir Baltarusija, atsisakydamos pasirašyti po bendros deklaracijos pasažu, smerkusiu Krymo aneksiją, savaip išdavė Ukrainą. Tokiu būdu paaiškėjo, kad tik trys šalys iš šešių – Ukraina, Moldova ir Gruzija rimtai siekia narystės Europos Sąjungoje. Kitos trys renkasi  bendradarbiavimo ir su Rusija ir su ES kelią. Europos Sąjunga atvira ir tokiam bendradarbiavimui.

Apibendrinant Rygos viršūnių susitikimą galima konstatuoti, kad, deja, nepaisant ES šalių vienybės priimant aptakų, gerai apgludintą diplomatų baigiamąjį dokumentą, Europos Sąjunga iš esmės stabdo Rytų partnerystės programą, pradėtą prieš šešerius metus. Tikėkimės, ne visam laikui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...