captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laimantas Jonušys. Požiūris į Kremlių pasaulyje ir Lietuvoje

Gyvename neramų metą, nuogąstaudami, kad Rusija, vykdanti imperinio revanšizmo politiką prieš Ukrainą, gali nukreipti agresiją ir prieš mūsų šalį. Vis dėlto norisi pabrėžti du paprastus punktus, kurie gali nuteikti optimistiškai. Negalime nuspėti ateities, bet galime logiškai pasvarstyti.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Gyvename neramų metą, nuogąstaudami, kad Rusija, vykdanti imperinio revanšizmo politiką prieš Ukrainą, gali nukreipti agresiją ir prieš mūsų šalį. Vis dėlto norisi pabrėžti du paprastus punktus, kurie gali nuteikti optimistiškai. Negalime nuspėti ateities, bet galime logiškai pasvarstyti.

Juk įstrigusią jėgų pusiausvyrą Rytų Ukrainoje Rusija galėtų nesunkiai persverti savo naudai, atvirai puldama visa savo karine galia. Juk ir Kremliaus vadovams, ir visiems yra aišku, kad net ir tokiu atveju NATO neatsakytų karo veiksmais. Tačiau vis dėlto Rusija to padaryti nedrįsta, tad kodėl ji turėtų ryžtis pulti Baltijos šalis, kai čia karinis NATO atsakas yra visai tikėtinas? Žinoma, negalima kliautis tuo, kad Rusijos veiksmai bus logiški ir kad dabartinė situacija nepasikeis, tad gynybinės priemonės, kurių imasi Lietuva, yra reikalingos ir teisingos.

Bet yra dar vienas dalykas, nuteikiantis teigiamai. Padėtis lyg ir paradoksali: 1939 metais, sovietinės agresijos išvakarėse, Lietuva buvo autokratinė valstybė, bet Rusijos grėsmės atžvilgiu elitas nebuvo vieningas. Dabar Lietuva yra demokratinė valstybė su viešai reiškiama nuomonių įvairove, bet Rusijos grėsmės atžvilgiu elitas yra vieningas. Tai yra geras atspirties galimai agresijai pagrindas, juolab kad ir dauguma visuomenės dėl Rusijos valdžios iliuzijų nepuoselėja.

O kaip į Rusiją žiūri kitų Europos ir pasaulio šalių visuomenė? Rusijos propaganda dažnai linkusi aiškinti, kad jai priešiškiausia valstybė yra JAV, teigiama, jog ji sukursto ir kitas. Bet ir pas mus kartais nusiskundžiama, jog vakarų europiečiai nesuvokia Rusijos grėsmės ir neretai linkę Kremlių vertinti palankiai. Prieš tris savaites paskelbti „Gallup“, bene garsiausio pasaulyje visuomenės nuomonės tyrimo instituto, duomenys tokių požiūrių nepatvirtina. Pasaulinio masto apklausa parodė, kad šiandieninę Rusijos vadovybę neigiamiausiai vertina Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių gyventojai, taip pat ukrainiečiai ir kanadiečiai. Pirmoje vietoje norvegai – 89 proc. apklaustųjų Rusijos valdžią vertina neigiamai, toliau olandai, ir tai suprantama, nes rusai numušė lėktuvą su šios šalies keleiviais. Trečioje vietoje suomiai.

Rusijos valdžią – pabrėžiu, ne tautą ir ne valstybę abstrakčiai, o šiandieninę Kremliaus vadovybę – neigiamai vertina ir vokiečiai – 81 proc., ir net italai – 78 proc. Lietuvos piliečiai nėra taip neigiamai nusiteikę, bet čia yra ir dar vienas aspektas, nes Lietuva pateko į kitą sąrašą – tarp tų šalių, kurių teigiamas Rusijos valdžios vertinimo reitingas po Rusijos veiksmų Ukrainoje labiausiai sumažėjo. 2013 metais Rusijos valdžią teigiamai vertino 29 proc. Lietuvos gyventojų, o pernai jau tik 14 proc. Arba net 14 proc., nes čia galima paklausti, kodėl palankios Kremliui nuotaikos Lietuvoje gerokai stipresnės negu, pvz., Skandinavijos šalyse, nors Rusijos grėsmė Lietuvai yra didesnė. Demografinė padėtis, matyt, tik iš dalies tai paaiškina – galima spėti, kad kitas veiksnys yra Rusijos televizijos kanalų propagandos įtaka Lietuvoje.

Ši „Gallup“ instituto apklausa dar kartą patvirtino ir kitą tendenciją: iš penkių didžiųjų galybių teigiamiausiai pasaulyje vertinama Jungtinių Valstijų vadovybė; tiesa, reitingas nesiekia 50 procentų ir nuo jo nedaug atsilieka Vokietija bei Europos Sąjunga, tačiau daug atsilieka Kinija ir dar daugiau Rusija.

Taigi, kad ir kaip tai norėtų iškreipti bei nuslėpti oficialioji Rusijos propaganda, dabartinė šios šalies politika daugumos pasaulio žmonių vertinama neigiamai. Kitko ir sunku tikėtis, kai valstybė vykdo karinę agresiją prieš mažesnę kaimyninę šalį ir jau atplėšė dalį jos teritorijos. Tačiau aišku, kad ypač Vakarų Europoje Rusijos valdžia neigiamai vertinama ne tik dėl to, bet taip pat dėl autokratinio valdymo, žmogaus teisių pamynimo ir ultrakonservatyvių nuostatų kai kuriais jautriais klausimais.

Komentaras skambėjos per LRT Radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...