captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tvarka priklauso nuo taisyklių, nuotaika – nuo geros valios

Naujienų portalas delfi.lt neseniai išspausdino dešimt priesakų verslininkams, kuriuos surašė socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius. 

Naujienų portalas delfi.lt neseniai išspausdino dešimt priesakų verslininkams, kuriuos surašė socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.

Dekalogas skamba taip:

1. Samdydamas žmogų, atsilygink sąžiningai, jo pasitenkinimas darbe – tai tavo ateities pelno šaltinis.

2. Nepasisavink ne pagal savo pastangas – tai lyg savintumeisi svetimą.

3. Gerbk savo gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotoją, jis – tavo gerovės pagrindas.

4. Gamindamas ar vartodamas gerbk gamtą – ji visa ko motina ir maitintoja.

5. Sandorius sudaryk ir juos vykdyk sąžiningai, jeigu nori, kad sąžiningai būtų elgiamasi su tavimi.

6. Netrokšk daugiau, nei gali uždirbti ir sukurti.

7. Turtėdamas – apsižvalgyk, ar turtėja tavo Tėvynė.

8. Turtai sukaupti nesąžiningu būdu pirmiausia nuskurdina tave patį.

9. Nepamišk, kad turtas, kaip ir valdžia, yra galia – naudok juos atsakingai.

10. Gerbdamas pasaulį, savo svajones ir keliavimo džiaugsmą, nors vieną savaitę atostogauk Tėvynėje (Lietuvoje).

Dešimt priesakų verslui sukėlė susižavėjimo bangą interneto komentarų skiltyse. Plojo daugiausiai tie, kurie neslėpė esantys samdomi darbuotojai.

Dr. B. Gruževskio kodeksą komentavę verslininkai, juristai, vadybininkai buvo santūresni – pripažinę, kad iš esmės pritaria priesakams, kai kurie pasigedo konkretumo.

Gali pasirodyti, kad kodeksas nėra universalus – kitaip nei dešimt Dievo įsakymų, kuriuos Mozė parsinešė nuo Sinajaus kalno. Gal B. Gruževskio priesakai skirti ne visiems, o tiktai darbdaviams?

Tačiau Lietuvoje net ir bedarbiai kartais ką nors laikinai nusisamdo. Taigi socialinių reikalų žinovo sudėliotas verslo dekalogas yra daugmaž visuotinas darbo moralės kodeksas. Kada kodeksai rašomi turtingiesiems, o vargšams jie nerašomi, gali kilti klaidinanti iliuzija, kad skurdžiai yra iš prigimties dorovingi ir gali apsieiti be moralės.

Kitas klausimas – kokia jėga gali priversti žmones laikytis moralės normų? Antai Lietuvos piliečių dauguma sakosi esantys katalikai. Vien duomenys apie skyrybas, ne santuokoje gimusius vaikus, abortus turėtų kelti abejonę, ar lietuviai yra labai dievobaimingi – visa nusikaltimų statistika tokią abejonę tiktai sutvirtina.

Tačiau solidūs kriminologai teigia, kad didelis religingumas, religijos svarba, narystė religinėse bendruomenėse, religinis fundamentalizmas susijęs būtent su didesniu nusikalstamumu – vietovėse, kur daugiau žmonių priklauso religinėms bendruomenėms, daugiau ir nusikaltimų.

Tokie duomenys atskleidžia koreliacijas, kitaip tariant, sąsajas, o ne priežastis. Nežinia, ar žmonės yra labiau religingi dėl to, kad, vaizdžiai kalbant, yra daugiau „prisidirbę“ ir tikisi išmelsti atleidimą, ar jie nepaiso moralės ir nusikalsta todėl, kad mano, jog vienaip ar kitaip sutvarkys santykius su dievybe – pavyzdžiui, paaukos maldos namams ir išpirks kaltę.

Tenka pripažinti, kad tvarką visuomenėje iš esmės užtikrina ne asmeninė kiekvieno piliečio sąžine, o institucijos – kariuomenė, policija, teismai, mokyklos. Darbo etikos kodeksas gerai, bet geriausia, kada mokesčių inspekcija įgali – ir taip toliau.

Kelionė automobiliu iš namų į darbą, kur gerasis darbdavys galbūt jau pakabino ant sienos B. Gruževskio dekalogą, suteikia progos apmąstyti bet kokių taisyklių svarbą.

Jeigu visi vairuotų pagal savo supratimą, – tai yra, kaip kam atrodo geriau, – į darbą mažai kas atvyktų laiku, jeigu apskritai atvyktų. Ačiū Dievui, kad yra eismo taisyklės, kurios, deja, būtų niekas be kelių policijos.

Vadinamoji eismo kultūra diegiama bausmėmis – plika akimi galima pastebėti, kad jos daugėja, kada keliuose daugiau patrulių, stebėjimo kamerų ir baudos už prasižengimus didesnės.

Vis dėlto niekas nepakelia ūpo labiau už neišprievartautą kitų eismo dalyvių mandagumą. Praleidai skubantį, jis tau padėkojo, pamirksėjo signalinėmis šviesomis – kitą kartą pamirksėsi tu. Tvarka priklauso nuo taisyklių, nuotaika – nuo geros valios, dažniausiai svetimos.

Teisus buvo tas, kuris sakė, kad vienintelis absoliučiai geras dalykas yra gera valia. Todėl B. Gruževskio surašytiems priesakams sunku nepritarti. Kitas klausimas – ar sunku jų laikytis?   

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close