captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Prezidentė griauna Darbo partijos atsinaujinimo strategiją

Darbo partijai dabar nelengvas metas. Puikiai pasirodžiusi 2012 m. Seimo rinkimuose, kai daugiamandatėje apygardoje surinko daugiausia – 271 tūkstantį balsų, pernykščiuose Europos parlamento rinkimuose ji surinko 146 tūkstančius, o šių metų vietos savivaldos rinkimuose – 94 tūkstančius balsų.
Vytautas Dumbliauskas. LRT.lt nuotr.
Vytautas Dumbliauskas. LRT.lt nuotr.

Darbo partijai dabar nelengvas metas. Puikiai pasirodžiusi 2012 m. Seimo rinkimuose, kai daugiamandatėje apygardoje surinko daugiausia – 271 tūkstantį balsų, pernykščiuose Europos parlamento rinkimuose ji surinko 146 tūkstančius, o šių metų vietos savivaldos rinkimuose – 94 tūkstančius balsų. Rinkėjų balsų praradimas yra daugiau nei akivaizdus, todėl partija turi imtis permainų, jei nenori iškristi iš politinio žaidimo.

Permainos jau vyksta. Iš partijos pirmininkės posto atsistatydino L .Graužinienė, o į partijos atsinaujinimo darbus įsijungė pats V. Uspaskichas. Tačiau čia norisi paklausti, kodėl ponas Viktoras visiškai nepadėjo partijai vietos savivaldos rinkimuose? Juk aktyvus jo dalyvavimas rinkimų kampanijoje tikrai būtų lėmęs daugiau balsų ir laimėtų mandatų.

Viktoras Uspaskichas. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ėmęsis partijos atsinaujinimo,  jos įkūrėjas ir faktiškas vadovas eilinį kartą parodė, kad yra geras politikos strategas. Blaiviai vertindamas situaciją ir matydamas, kad partijoje nėra tinkamų kandidatų į jos vadovus, šias pareigas jis pasiūlė laisvam politikui V. Mazuroniui. Čia reikėtų patikslinti, kad partija turėtų savų kandidatų į pirmininkus – tai ir pats V. Uspaskichas, ir V. Gapšys, tačiau abu jie sėdi teisiamųjų suole, o teismo procesas gali trukti dar labai ilgai.

Likusieji Darbo partijos elito nariai savo politiniais duomenimis vargu ar prilygsta V. Mazuroniui. Jei pastarasis taps šios partijos pirmininku, bus galima sakyti, kad mūsų politinėje erdvėje pradedami  naudoti verslo organizacijų veiklos metodai, kada gerai dirbantys verslo įmonių vadovai perviliojami iš vienos įmonės į kitą. Pavyzdžiui, alaus daryklos direktorius pereina vadovauti mobilaus ryšio bendrovei. V.Mazuronis būtų pirmasis mūsų politikas, iš esmės pasamdytas padėti partijai įveikti nesėkmių ruožą.

 Kitas pradėtų permainų Darbo partijoje pavyzdys yra partijos paliepimas atsistatydinti švietimo ir mokslo ministrui D. Pavalkiui. Vargu ar viešai sužinosime tikrąsias tokio paliepimo priežastis ir kodėl buvo pasirinktas būtent šis ministras, nes V. Uspaskichas viešai yra sakęs, kad yra nepatenkintas visų Darbo partijos deleguotų ministrų darbu, išskyrus žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę. Liepimas atsistatydinti greičiausiai yra viešųjų ryšių akcija, siekiant parodyti partijos reiklumą savo ministrams. Juk iki eilinių Seimo rinkimų liko tik geri metai.

Tačiau čia Darbo partijos atsinaujinimo planai atsimušė į politikos žaidėją, kurio vardas Respublikos Prezidentė. Sunku pasakyti, ar V. Uspaskichas numatė, ką darys tuo atveju, jei D. Grybauskaitė nepritars V. Gedvilo kandidatūrai į švietimo ir mokslo ministrus. Sprendžiant iš „darbiečių“ reakcijos, vargu ar apie tai buvo pagalvota, nors ši partija turi karčią ministrų teikimo ir skyrimo patirtį.

Valentinas Mazuronis. I. Juodytės (BFL) nuotr.

Prezidentei atsisakius skirti V. Gedvilą švietimo ir mokslo ministru, viešojoje erdvėje kilo sujudimas. Prabilta net apie įtampą tarp Prezidentės ir Vyriausybės, tuo labiau, kad Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus nuomone, nėra priežasčių, dėl kurių V. Gedvilas negalėtų būti skiriamas ministru.

Padėtis gal ir nėra džiuginanti, tačiau ji nėra neregėta ar kažkuo ypatinga. Mūsų Konstitucija sako, kad ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Prisiminkime savo neseną politinę istoriją – Prezidentas V. Adamkus gana aktyviai naudojosi jam suteikta teise skirti ir atleisti ministrus. 1998 metais, tik išrinktas Prezidentu, V.Adamkus inicijavo trijų ministerijų panaikinimą, 2000 metais paskyrė liberalų atstovą aplinkos ministru tik tada, kai liberalai pažadėjo aplinkos viceministru skirti Prezidento rekomenduotą aplinkosaugos specialistą. 2001 metais V.Adamkus užprotestavo dar oficialiai nepateiktą Naujosios sąjungos atstovo kandidatūrą į sveikatos apsaugos ministrus ir pasiekė, kad ministru būtų paskirtas kitas kandidatas.

Darbo partija pareiškė, kad nenusileis ir kito kandidato į ministro postą neieškos. Sunku patikėti, kad Prezidentė D. Grybauskaitė pakeis savo nuomonę, todėl šį Vyriausybės ir Prezidentės nesutarimą „darbiečiai“ panaudos savo reklamai. 

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...