captcha

Jūsų klausimas priimtas

Raimonda Agnė Medeišienė. Prezenteizmas prieš absenteizmą

Prieš kelias savaites kalbėjau apie absenteizmo sąvoką ir būseną. Primenu, kad žodis absenteizmas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „absens“ ir reiškia „nesantis, nedalyvaujantis“.
herval/flickr nuotr.
herval/flickr nuotr.

Prieš kelias savaites kalbėjau apie absenteizmo sąvoką ir būseną. Primenu, kad žodis absenteizmas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „absens“ ir reiškia „nesantis, nedalyvaujantis“.

Paminėjus absenteizmą būtina pristatyti jo priešpriešą. Tai – prezenteizmas. Anglų kalba žodis „presence“ reiškia buvimą.

Neabejotinai patirta situacija: mieste siautėja gripas, darbo vietose čiaudima ir kosima. Nes būtina padaryti tą ir aną. Arba vaistais „nusimušus“ temperatūrą ateinama parašyti labai svarbių kontrolinių darbų. Keista, kad tokie poelgiai vis dar laikomi didvyriškai teisingais, nors įrodyta, kad 80 proc. susirgusiųjų infekcinėmis ligomis jas „įsigyja“ darbo ar mokslo įstaigose.

Prezenteizmas –  tai darbuotojų elgesys, kai jie ir sirgdami eina į darbą, tačiau dėl blogos savijautos dirba ne taip efektyviai. Tai taip pat ir situacija, kai darbuotojas praleidžia darbo vietoje daugiau laiko, negu nustato darbo sutarties sąlygos.

Dažniausiai prezenteizmas suprantamas kaip buvimas darbo vietoje sergant. Žmonės taip elgiasi dėl įvairių priežasčių – jiems reikia pinigų, jie negali pasiimti laisvadienių, o kartais darbe jie jaučiasi daug geriau nei namuose. Visgi tyrimai rodo, kad toks elgesys neigiamai veikia tiek paties negaluojančio, tiek jo kolegų produktyvumą, todėl darbdaviai į tai turi kreipti dėmesį.

Švedijoje atlikti tyrimai skelbia, kad dažniausiai prezenteizmas reiškiasi gydymo ir švietimo įstaigose, ir tas labiau būdinga vyrėlesnio amžiaus darbuotojams. Prezenteizmas dažnai signalizuoja tiesioginį nesaugumą dėl savo darbo vietos, ir labai dažnai randasi ten, kur darbo apkrovos didžiulės, terminai smaugia, o paramos iš aplinkos sulaukiama mažai.

Tačiau yra ir kita prezenteizmo pusė. Tai – darboholizmas.

Darboholikai linkę į liguistą darbingumą, o tai yra aukšto lygio prezenteizmas. Deja, jiems būdingas dažniausias perdegimo sindromas ir žemiausias laimės pojūtis. Dažnai jų maitinimosi įpročiai prasti, o emocinis intelektas ir fizinis aktyvumas pakankamai žemi.

Pasekmės vis tos pačios – produktyvumo praradimas.

Išsekimas ir prasta sveikata artimoje ateityje yra tiesioginės prezenteizmo pasekmės, o tai veda į ilgesnes ar net ilgalaikes nedarbingumo atostogas.

Mokslininkai ir tyrėjai tobulina būdus, kaip išmatuoti prastos sveikatos poveikį darbo našumui.

Pavyzdžiui, dažnai šiems tikslams naudojamas specialus klausimynas, vadinamas „The Work Limitations Questionnaire“ (WLQ). 25 klausimai padeda suprasti, kaip turintys negalavimų respondentai tvarkosi su laiko valdymo, fiziniais, psichiniais-tarpasmeniniais ir darbo našumo poreikiais. Yra testų, padedančių negaluojantiems žmonėms patiems įsivertinti savo galimybes susikoncentruoti ir pabaigti darbą.

Kodėl būtini šios srities tyrimai?

Todėl, kad sveikata yra svarbi, ir todėl, kad šiuolaikiniai darbdaviai negali būti it kokie Donalaičio „Metuose“ aprašytieji nenaudėliai ponai, visiškai nesirūpinantys visų darbuotojų darbo sąlygomis.

Mokslininkai kalba skaičiais, o skaičiai įtikina racionaliuosius skeptikus.

Skaičiai pataria įmonėms sudaryti kuo geresnes sąlygas darbuotojų sveikatai, nes šalia įmonės įvaizdžio, elementarių pagarbių darbinių santykių tai tiesiogiai siejasi su dirbančiųjų produktyvumu. Patariama ir patiems darbuotojams sąmoningai rūpintis savo sveikata, stebėti, kas pozityviai veikia jų darbo kokybę ir gerą savijautą. Žinoma, reikia atskirai kalbėti apie pavojingas darbo sąlygas (pvz., darbas su cheminėmis medžiagomis) ir biure dirbančius vadybininkus ar kūrybininkus. Tačiau net ir prastai vėdinamos patalpos akivaizdžiai menkina žmonių darbingumą.

Tyrinėjant prezenteizmo fenomeną jau pažengta tolokai. Visgi dar nepakankamai tirtos sąsajos tarp asmenybės ir nuostatos darbui, kaip atskirti savanorišką ir nesavanorišką prezenteizmą, kaip vertinti asmenis, kurie namuose sirgdami ir toliau dirba nesustodami.

O kas iš to Jums? Galimybė pagalvoti apie save ir įsivertinti savo prezenteizmo laipsnį. Gali būti, kad labiausiai nepažįstame patys savęs. Nes tam nėra laiko.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...