captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš vieno kraštutinumo į kitą

Iš vieno kraštutinumo – į kitą. Taip tenka vertinti Prezidentės sprendimą atmesti amerikietės šokėjos ant ledo Isabellos Tobias prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę. 

Iš vieno kraštutinumo – į kitą. Taip tenka vertinti Prezidentės sprendimą atmesti amerikietės šokėjos ant ledo Isabellos Tobias prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę.

Prezidentūros Teisės skyriaus vedėja, komentuodama šį sprendimą, tvirtino, kad pilietybė negali būti vertinama kaip dovana, o šokėja neatitiko nė vieno iš būtinų kriterijų – ypatingų nuopelnų valstybei ir integravimosi į Lietuvos visuomenę.

Taip, žinoma, kad Lietuvos pilietybė nėra dovana, ir nedera jos dalyti į kairę ir dešinę. Juolab, kad mūsų istorijoje buvo metas, kai lietuviški pasai buvo išrašinėjami šimtais.

Maskvos balerina Maja Pliseckaja pilietybę gavo tik už tai, kad Lietuvoje turėjo namą. Kitiems pretendentams į Lietuvos piliečius nereikėjo nė namo. Lietuvos pasui gauti užtekdavo, kad koks nors garsesnis Maskvos muzikantas atvyktų kartą pakoncertuoti į Vilnių.

Prekybos Lietuvos pilietybe grimasos viršūnę pasiekė prieš dešimt metų, kai prezidento rinkimus laimėjęs Rolandas Paksas suteikė Lietuvos pilietybę savo rėmėjui Jurijui Borisovui, kuris prieš pusmetį buvo atsisakęs iki tol turėtos Lietuvos pilietybės ir tik todėl, kad gautų Rusijos pasą.

To jau buvo perdaug. Šiandien, praėjus dešimtmečiui po R. Pakso išrinkimo ir 9 metams po jį iš posto išvertusios apkaltos, galima teigti, jog būtent tai R. Paksui kainavo ne tik prezidento postą, bet ir ilgą buvimą politikos nuošalėje.

Būtent beprecedentis atvejis su J. Borisovu tapo pretekstu kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, kada ir kam galima suteikti pilietybę. Konstitucinis Teismas prekyba pilietybe nutraukė. Todėl galima sutikti su prezidentės  patarėja, kad valstybės vadovas dabar neturi daug galimybių kam nori suteikti pilietybę. Tuo remdamasi, pirmadienį prezidentės patarėja ir pareiškė, kad „už būsimus nuopelnus negalima suteikti pilietybės“.

Tačiau ar I. Tobias atvejis yra kaip tik tas? Ar prezidentei tikrai grėstų apkalta, jei ji būtų suteikusi pilietybę I. Tobias?

Net ir įvertinus visas teisines plonybes, turėtume pripažinti, kad amerikietės atvejis nėra eilinis. Viena vertus, Lietuvai pačiai daug labiau reikia, jog I. Tobias, kuri šoka poroje su lietuviu Deividu Stagniūnu, būtų Lietuvos pilietė. Jų pora vienintelė turi šansų Sočio žiemos olimpiadoje ką nors iškovoti Lietuvai. Taigi prezidentės sprendimas nesuteikti I. Tobias pilietybės reiškia, kad ji tokiu sprendimu atėmė iš D. Stagniūno galimybę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Būtų galima visiškai pritarti prezidentei, jei suteikti pilietybę būtų prašoma gerai krepšininkei, kurių ir patys turime. Tuo tarpu D. Stagniūnas kito varianto, kaip tik poroje su I. Tobias, patekti į olimpiadą neturi, nes mūsų šalyje jo lygio ledo šokėja dar negimė.

Bet gal prezidentė pasielgti kitaip išties negalėjo, nes įstatymai jai nepaliko kito sprendimo varianto?

Nieko panašaus. Prezidentė turėjo du svarius argumentus. Pirmiausia, tik pats valstybės vadovas gali nuspręsti, ar asmuo vertas pilietybės. Antra, I. Tobias nuopelnai yra ne būsimi, kaip neatsakingai aiškino valstybės vadovės patarėja, o jau dabar realūs.

I. Tobias ir D. Stagniūno šokių ant ledo pora dalyvavo pasaulio ir Europos pirmenybėse, yra patekusi į geriausių dešimtuką. Žinant, koks populiarus pasaulyje yra dailusis čiuožimas ir kiek dėmesio šokių ant ledo varžyboms skiria televizijos, vien to pakanka, kad teigtume, jog I. Tobias nuopelnai Lietuvai jau dabar yra gerokai didesni už visų mūsų žiemos sporto šakų atstovų nuopelnus kartu sudėjus. 

Net ir tokiu atveju, jei I. Tobias nuopelnai būtų tik numanomi, kito kelio įgyti jų, kaip tik per pilietybės suteikimą, praktiškai nėra – dailusis čiuožimas yra valstybių, o ne sporto klubų sportas.

1992 metais, prieš pat Lilehamerio olimpiadą Lietuva paskutinę akimirką suteikė pilietybę niekam nežinomai Margaritai Drobiazko, kuri toje olimpiadoje su Povilu Vanagu pasirodė kukliai, bet po to su kaupu pateisino valstybės pasitikėjimą. Kas būtų dailusis čiuožimas Lietuvoje be ano sprendimo?

M. Drobiazko atvejį prisiminę, nori nenori turėsime prieiti prie išvados, kad mūsų šalyje sveikas protas ir saikas tapo dar retesni svečiai nei netgi buvo prieš du dešimtmečius. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...