captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kometa ISON Lietuvos danguje: šou bus gana įspūdingas

„Šimtmečio kometa“, „Amžiaus reginys“ – taip buvo vadinama kometa ISON (C/2012 S1), Žemės dangų turėjusi nušviesti ryškiau nei Mėnulio pilnatis. Panašu, kad žadėto reginio nebus, tačiau, kaip naujienų portalui LRT.lt teigė astronomas, astrofizikas dr. Kazimieras Černis, lietuviai turės galimybę pamatyti ne ką mažiau įspūdingą kometos pasirodymą.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

„Šimtmečio kometa“, „Amžiaus reginys“ – taip buvo vadinama kometa ISON (C/2012 S1), Žemės dangų turėjusi nušviesti ryškiau nei Mėnulio pilnatis. Panašu, kad žadėto reginio nebus, tačiau, kaip naujienų portalui LRT.lt teigė astronomas, astrofizikas dr. Kazimieras Černis, lietuviai turės galimybę pamatyti ne ką mažiau įspūdingą kometos pasirodymą.

„Ar bus dar panašių reginių per ateinančius dešimtmečius – atsakyti neįmanoma. Kometos prie Saulės priartėja sava tvarka – visai neprognozuojamai. [...] Dar visai neseniai nežinojome, kad ISON atsiras Žemės danguje. Dažniausiai kometos nušvinta kartą per dešimt metų“, – LRT.lt pasakoja K. Černis.

Gaubia paslaptis

„Kometos – sunkiai prognozuojami kosmoso kūnai“, – teigia dr. K. Černis. Mažai žinoma apie jų kilmę, todėl neretai astronomų teleskopuose kometos pasirodo netikėtai. Manoma, kad jos formuojasi hipotetiniame Orto kometoidų debesyje, nuo Saulės nutolusiame per 1000 ar 100000 astronominių vienetų (AV), tačiau jo egzistavimo šiuolaikinis mokslas dar neįrodė.

Kometos gerokai skiriasi nuo asteroidų. Jos turi dvi pagrindines dalis – branduolį ir uodegą. Kometas sudaro uolienos, dulkės ir ledas. Kai ši purvino ledo gniūžtė yra paveikiama Saulės, ji suspindi ir kartais Žemės gyventojams padovanoja įspūdingą reginį. Tiesa, taip nutinka gana retai.

„Paskutinį kartą ryški plika akimi matoma kometa Lietuvoje buvo Heilio-Bopo 1997 m.“, – primena dr. K. Černis.

Kometų orbita nuolat keičiasi. Jas dažnai paveikia netoliese esančios planetos ar Saulė. Kartais kometos „nusižudo“ – nuskrieja į Saulę, kur yra visiškai sunaikinamos, kartais – amžiams nubloškiamos už Saulės sistemos ribų. Apie Žemės ir kometų susidūrimą duomenų taip pat labai mažai.

„Kometos su Žeme susiduria ypač retai. Be to, jų yra labai mažai ir jos retai priartėja prie mūsų planetos, – ramina astronomas. – Asteroidai sukelia daug didesnį pavojų – ypač tie, kurie yra priskiriami Žemei potencialiai pavojingų klasei. Negalėčiau įvardinti nė vieno kometos kritimo į Žemę mūsų istorijoje. Tokio, kuris būtų patvirtintas 100 proc., kad tai buvo kometa“.

K. Černis priduria, kad nesvarbu, jog kometa labai ryški – tai nereiškia, kad ji yra labai arti Žemės, todėl baimintis tikrai nereikėtų. ISON arčiausiai mūsų planetos priartės tik per 62 mln. km (palyginimui – Marsas arčiausiai skrieja 54 mln. km. atstumu).

Niūros prognozės

Nuo tada, kai 2012 m. rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos astronomai pranešė apie ISON kometą, ji visus metus nedingo tiek iš mokslininkų diskusijų, tiek iš žiniasklaidos akiračio.

2013 m. prasidėjo niūromis prognozėmis. Sausio mėn. nustatyta, kad kometa nustojo ryškėti ir galbūt ne tik nebus ryškesnė už Mėnulio pilnatį, bet ir visai nepasirodys dangaus skliaute.

„ISON yra maždaug šešis kartus blankesnė nei buvo prognozuojama preliminariais skaičiavimais. Manau, ji turėtų būti vos įžiūrima arba visai nematoma plika akimi“, – neseniai rašė astronomas Bruce Gary.

K. Černis LRT.lt patvirtino, kad kometa tikrai ryškėja. „Tiesa, tiksliai pasakyti apie didžiausią galimą spindesį negalime. [...] Kai priartės prie Saulės, kometos branduolys gali skilti į dvi ar tris dalis. Tokiu atveju ji pasidarytų didelė, bet nelabai ryški. Mokslininkai tiksliai nežino, kokio stiprumo yra ISON branduolys ir ar jai pavyks išgyventi akistatą su Saule“, – pasakojo K. Černis.

Lietuviams – įspūdingas reginys

Šiuo metu kometa Lietuvoje matyti rytiniame danguje, tačiau tik per teleskopą. Lietuvos astronomai jau yra padarę nuotraukų. Nauji kadrai turėtų pasirodyti maždaug po mėnesio – dabar ISON labai sunku nufotografuoti, nes ji yra arti Saulės.

„Šiuo metu ISON ryškis – maždaug 12. Spalio pradžioje kometa jau bus 10 ryškio, viduryje – 8, lapkričio pradžioje – 6 ryškio, nuo maždaug lapkričio 17 dienos – 3 ryškio. Tuomet kometa pasislėps Saulės šviesoje. Pasiekusi 5–6 ryškį, ISON bus matoma plika akimi“, – prognozavo astrofizikas.

Kuo mažesnis ryškis, tuo dangaus kūnas ryškiau matomas Žemės gyventojams. Antai Mėnulio pilnaties ryškis yra maždaug -12, Šiaurinė žvaigždė – +2 ryškio. Plika akimi matome mažiausiai 6 ryškio žvaigždės. Taigi norint pamatyti 11 ryškio dangaus kūną, reikia nemažo teleskopo.

Lapkričio 17 d. 5.45 val. ISON bus Mergelės žvaigždyne, maždaug 11 laipsnių virš horizonto. Nors tada švies Mėnulio pilnatis, kometa bus matoma gana aiškiai. Tiesa, lapkričio mėnuo Lietuvoje – blogiausias dangaus stebėjimui, nes turi mažiausiai giedrų naktų. Lietuvos astronomai turės budėti kiekvieną rytą, bet giedras dangus greičiausiai bus tik dvi ar tris naktis per visą mėnesį. Be to, trukdys ir tai, kad Lietuvoje ISON bus gana neaukštai virš horizonto.

Anot K. Černio, ISON gali pasiekti daugiausiai -5 ar -8 ryškį – maždaug tokį, kaip Mėnulio delčia. Ar tikrai pasitvirtins astronomų skaičiavimai – kol kas nustatyti neįmanoma. Jeigu prognozės pasitvirtins, Lietuvoje geriausias matomumas bus gruodžio 7–17 d. rytais.

„Tuomet turėtų būti pats įspūdingiausias reginys – ISON turės labai ilgą uodegą. Pavyzdžiui, gruodžio 7 d. geriausias laikas stebėjimui būtų 6.30 val. ryte. Ji tuomet bus apie 11 laipsnių virš horizonto. Jos ryškis – apie 1“, – džiugino K. Černis.

Gruodžio 12 d. dangus bus tamsus, ISON turėtų būti 21 laipsnį virš horizonto. Gruodžio 17 d. 6.20 val. ryte kometa turėtų būti 28 laipsniai virš horizonto. Nuo tada ryškis ims blankti.

Bus matoma ir dieną

ISON arčiausiai Saulės bus lapkričio 29 dieną. Tuomet jos ryškis gali būti -5 ar net -8. Specialistai ją stebės dienos metu.

„Tie, kurie moka stebėti dangų, galės ISON grožėtis ir dieną. Tačiau reikia būti ypač atsargiems – naudoti specialius teleskopų filtrus ir t.t. Jeigu per neapsaugotą teleskopą pažiūrės žmogus – jis iš karto apaks. Tai – labai pavojingas darbas“, – įspėjo astronomas.

Dienos metu stebėjimas geriausias turėtų būti lapkričio 27 dieną apie 8 val. ryto. Saulė bus netoli horizonto, o ISON bus -2 ryškio (kaip Jupiteris ar Venera).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...