captcha

Jūsų klausimas priimtas

„National Geographic“ publikaciją papuošė nuotraukos iš Lietuvos

Turtingų vilniečių, gyvenusių XVIII-XIX a., palaikai sudomino ne tik Lietuvos ir Italijos mokslininkus, bet ir mokslo populiarinimo kanalo bei leidinio „National Geographic“ žurnalistus. Šioje svetainėje publikuotą tekstą puošia DELFI fotografo Kirilo Čachovskio nuotraukos.  
Kriptoje po Dominikonų Šventosios dvasios bažnyčiomis esančios mumijos. K. Čachovskio (DELFI) nuotr.
Kriptoje po Dominikonų Šventosios dvasios bažnyčiomis esančios mumijos. K. Čachovskio (DELFI) nuotr.

Turtingų vilniečių, gyvenusių XVIII-XIX a., palaikai sudomino ne tik Lietuvos ir Italijos mokslininkus, bet ir mokslo populiarinimo kanalo bei leidinio „National Geographic“ žurnalistus. Šioje svetainėje publikuotą tekstą puošia DELFI fotografo Kirilo Čachovskio nuotraukos.

DELFI straipsnių apie mumijų tyrimus serijoje aprašė, kuo anų laikų žmonės sirgdavo, kuo maitindavosi, kokios būdavo jų mirčių priežastys. Visą šią informaciją apie tų laikų aukštuomenės gyvenimą mokslininkams papasakojo palaikai, palaidoti kriptoje po Dominikonų Šventosios dvasios bažnyčia, esančia Vilniaus centre. Tiesa, greta jų XIX a. pradžioje buvo palaidoti ir Napoleono kariai, mirę pakeliui į namus po nesėkmingo žygio į Rusiją.

Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais šios kriptos buvo naudojamos kaip slėptuvė nuo bombardavimų, tačiau net ir kriptose besislepiant gyviesiems, ten buvę mirusieji išliko. Išliko net ir po to, kai sovietinė valdžia bandė šiuos rūsius paversti ateizmo muziejumi.

Daugiau nei pusė palaidotųjų kriptose suiro iki skeletų, tačiau dėl kažkokių priežasčių – galimai dėl sauso oro požemyje – nemaža kūnų dalis natūraliai sudžiuvo ir mumifikavosi, išliko jų oda ir netgi atpažįstami veido bruožai.

Kriptoje po Dominikonų Šventosios dvasios bažnyčiomis esančios mumijos. K. Čachovskio (DELFI) nuotr.

Net 23 mumijos antropologijos specialisto iš Italijos, dr. Dario Piombino–Mascali, buvo įvertintos kaip „puikios būklės“. Siekiant išsiaiškinti žmonių gyvenimo sąlygas XVIII-XIX a., jų mirties priežastis, mumijos buvo tiriamos kompiuterinės tomografijos būdu. Anot mokslininko, Vilniaus mumijų svarba yra ne mažesnė, nei mumijų iš senovės Egipto, nes jos mokslininkams suteikia galimybę palyginti dabar vyraujančias sveikatos problemas su tomis, kurios dominavo ne tokioje jau senoje praeityje.

Pavyzdžiui, iki dr. D.Piombino–Mascali ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr. Rimanto Jankausko bendrai atliktų tyrimų buvo manoma, jog arterijų sukalkėjimas, arba aterosklerozė – tai tik šiuolaikiniams žmonėms arba pernelyg prabangiam gyvenimo būdui būdinga liga. Bet Šventosios dvasios bažnyčios kriptoje rasti palaikai atskleidė, kad XIX a. žmonės taip pat būdavo ir nutukę, ir mažai judrūs.

Nemažos palaikų dalies dantys buvo pažeisti ėduonies. Keli akivaizdžiai sirgo džiova. Vienos mažos mergaitės kūnas buvo sužalotas apsigimimo ir kaulus paveikusio vitaminų trūkumo – tikėtina, kad tai buvo šeimos „gėdos“ priežastis.

Dr. D. Piombino–Mascali džiaugiasi, kad jo tyrimai padėjo šiandienos vilniečiams daugiau sužinoti apie anksčiau gyvenusių miestelėnų gyvenimą, pateikė realistiškesnį jų kasdienybės aprašymą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close