captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neurochirurgas: medicina beveik pasiruošusi persodinti vieno žmogaus galvą kitam

Vieno žmogaus galvos persodinimas vietoje kito žmogaus galvos – netolima ateitis. Taip teigia Vilniaus Santariškių klinikų gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas, komentuodamas Italijos chirurgo Sergio Canavero ketinimus per artimiausius dvejus metus atlikti galvos donorystės operaciją. Tačiau A. Šitkauskas pabrėžia, kad situacija nėra vienareikšmiška – persodinta galva negalėtų valdyti kūno.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Vieno žmogaus galvos persodinimas vietoje kito žmogaus galvos – netolima ateitis. Taip teigia Vilniaus Santariškių klinikų gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas, komentuodamas Italijos chirurgo Sergio Canavero ketinimus per artimiausius dvejus metus atlikti galvos donorystės operaciją. Tačiau A. Šitkauskas pabrėžia, kad situacija nėra vienareikšmiška – persodinta galva negalėtų valdyti kūno.

„Todėl atsiranda diskusija, ar yra daugiau žalos, ar naudos, ar tai tiesiog yra eksperimentas? Realiai su žmogaus kūnu tokių darbų nėra daryta [...] Jeigu apie tai diskutuojama, jeigu apie tai diskutuoja visuomenė (kaip ir viskas mokslinėje fantastikoje), viskas turi savo ateitį. Manau, kad tai yra nelabai tolimos ateities klausimas. Gal nereikės 100 metų, kol tokios operacijos bus galimos“, – svarsto A. Šitkauskas.

Kunigas: procedūra neetiška, nes jos naudingumas neįrodytas

Etine prasme, galvos persodinimas kitam žmogui atitiktų donorystės sritį, sako kunigas Andrius Narbekovas, tačiau pabrėžia, kad šiuo atveju daug dėmesio reikėtų skirti medicininiams principams. Kunigas primena, kad vienas iš principų nurodo, jog svarbiausia nepakenkti pacientui.

„Manau, kad šiandien [atlikus tokią operaciją – LRT.lt] tikrai būtų daugiau žalos negu naudos. Etiniam vertinimui daugiausia pasitarnautų medicininiai kriterijai“, – įsitikinęs A. Narbekovas. Jis taip pat akcentuoja, kad, atliekant tokią operaciją, donoru būtų laikomas ne žmogus, atiduodantis savo galvą, bet žmogus, kurio kūnas panaudojamas.

„Visa procedūra nebūtų etiška vien ta prasme, kad paprastai tai, kas vyksta medicinos praktikoje turi būti įrodyta klinikiniais tyrimais. Eksperimentiniai duomenys, atlikti su gyvūnais, turėtų parodyti, kad tokia procedūra yra įmanom ir nekelia daugiau grėsmės negu gali duoti naudos pacientui. Šiuo atveju viso šito nėra“, – atkreipia dėmesį A. Narbekovas.

A. Šitkauskas: idėja nėra nauja

A. Šitkauskas primena, kad bandymai persodinti galvą atlikti jau seniai. Dar Stalino valdymo laikais toks bandymas buvo atliktas Rusijoje, kai vieno šuns galva buvo persodinta kitam. Nors gyvūnas galėjo maitintis, mirksėti, bandė loti, jis ilgai neišgyveno.

Vėliau, anot A. Šitkausko, tokį eksperimentą pakartojo ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkas, kuris persodino beždžionės galvą, tačiau rezultatas buvo toks pat – gyvūnas išgyveno kiek daugiau nei savaitę.

„Idėja nėra nauja. Medicina, žinoma, smarkiai pažengė į priekį per paskutinius dešimtmečius. Taip pat – ir nanotechnologijos. Nauja tokios operacijos banga ir Sergio Canavero straipsnis prieš dvejus metus buvo kaip ir pristatymas naujų technologijų: nanotechnoligijų, biotechnologijų, paremtų galimybe sujungti nugaros smegenis. Tokie eksperimentiniai darbai yra padaryti“, – nurodo A. Šitkauskas.

Neurochirurgo teigimu, atsižvelgiant į technines sąlygas ir chirurgijos lygį, galima tikėtis, jog smegenys būtų išlaikytos gyvos. Jis prideda, kad medikų visuomenė tam yra pasiruošusi, bet labai svarbus aspektas – persodintoje galvoje esančios smegenys nesugebėtų valdyti kūno.

„Todėl atsiranda diskusija, ar yra daugiau žalos, ar naudos, ar tai tiesiog yra eksperimentas? Realiai su žmogaus kūnu tokių darbų nėra daryta [...] Jeigu apie tai diskutuojama, jeigu apie tai diskutuoja visuomenė (kaip ir viskas mokslinėje fantastikoje), viskas turi savo ateitį. Manau, kad tai yra nelabai tolimos ateities klausimas. Gal nereikės 100 metų, kol tokios operacijos bus galimos“, – svarsto A. Šitkauskas.

S. Canavero sulaukė pirmojo rimto kliento

Anot LRT Radijo bendradarbės Italijoje Daivos Lapėnaitės, operaciją ketinantis atlikti chirurgas S. Canavero nėra niekam nežinomas, dėmesio ieškantis išsišokėlis. „Tai yra labai rimtas, pasaulinė pripažinimą pelnęs Turino universiteto medicinos mokslų daktaras. Jis – neurochirurgas ir dirba vienoje geriausių Italijos ligoninių“, – sako D. Lapėnaitė.

Jos teigimu, ypatingo dėmesio mokslininkų bendruomenėje neurochirurgas susilaukė 2008 metais. Tuomet jis elektros stimuliacija sugebėjo dvejus metus vegetacinėje būsenoje išbuvusią pacientę sugrąžinti į minimaliai sąmoningą būklę. Iki tol buvo tikima, kad po buvo tokioje būklėje vienerius metus sugrįžti į sąmoningą būklę nėra vilčių.

Pasak D. Lapėnaitės, S. Canavero jau kalba apie tokių operacijų reglamentavimą ir taisyklių kūrimą, nes jomis gali spekuliuoti pelno siekiantys chirurgai. „Jis pats sakė, kad per dvejus metus nuo tada, kai prakalbo apie šią operaciją, jis sulaukė tūkstančių elektroninių laiškų su prašymais ją atlikti. Labai daug laiškų buvo iš sergančių žmonių ar jų artimųjų, bet didžioji laiškų dalis buvo iš moterimis vyro kūne ar atvirkščiai besijaučiančių transeksualų“, – tvirtina D. Lapėnaitė.

Neseniai S. Canavero sulaukė pirmojo rimto kliento. Tokiai operacijai ryžosi programuotojas Valerijus Spiridonovas iš Rusijos, sergantis reta liga – Verdingo-Hofmano sindromu, dėl kurios neauga jo raumenys ir deformuojasi kaulai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close