captcha

Jūsų klausimas priimtas

Netikėtumas už 455 šviesmečių: gyvybei trūksta tik kibirkšties

Už 455 šviesmečių nuo Žemės, aplink jauną žvaigždę MWC 480, formuojasi sistema, turinti pagrindines gyvybei būtinas medžiagas. Tolimą žvaigždę supančiame dujų ir dulkių diske astronomai aptiko sudėtingų organinių molekulių. Tai pirmas tokio pobūdžio atradimas žmonijos istorijoje.
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Už 455 šviesmečių nuo Žemės, aplink jauną žvaigždę MWC 480, formuojasi sistema, turinti pagrindines gyvybei būtinas medžiagas. Tolimą žvaigždę supančiame dujų ir dulkių diske astronomai aptiko sudėtingų organinių molekulių. Tai pirmas tokio pobūdžio atradimas žmonijos istorijoje.

„Organinių cheminių elementų gausa žvaigždės sistemos jaunystėje, ką įrodė kometų tyrimai, toli gražu nėra unikalūs, – sakė tyrimui vadovavusi Karina Öberg iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro (Masačusetsas, JAV). – Taigi panašu, kad Saulės sistemoje, įskaitant Žemę, iki gyvybės atsiradimo vykę cheminiai procesai taip pat vyksta ir kitur.“

Jaučio žvaigždyne, besiformuojančių žvaigždžių regione, matoma žvaigždė MWC 480 yra maždaug dukart masyvesnė ir beveik 10 kartų šviesesnė už mūsiškę Saulę, o jos amžius, manoma, siekia apie milijoną metų. Ją supa dujų ir dulkių debesis, tačiau mokslininkai kol kas nepastebėjo akivaizdžių planetų formavimosi ženklų.

Naudodamasi „Atacama Large Millimeter/submillimeter Array“ (ALMA) teleskopu, K. Öberg su kolegomis šios žvaigždės sistemoje aptiko tiek metilo cianido (sudėtinga anglies pagrindo molekulė), kad juo būtų galima pakeisti visus Žemės vandenynus. Taip pat jie rado kitų kompleksinių anglies pagrindo molekulių, skelbia Space.com.

Labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad organiniai dariniai sudėtingomis sąlygomis ne tik išlieka, bet ir klesti, o jų kiekis yra netgi didesnis už tą, kuris, kaip manoma, buvo formuojantis Saulės sistemai.

Gyvybei svarbių molekulių K. Öberg komanda rado tolimojoje disko dalyje, kurios atstumas nuo žvaigždės yra nuo 30 iki 100 astronominių vienetų (t.y. atstumų nuo Žemės iki Saulės). Lyginant su mūsiškės Saulės sistema, tai yra tolygu Koiperio juostai – už Neptūno orbitos esančiam kometoidų žiedui.

Ankstyvojoje Saulės sistemoje susiformavus planetoms, jas ilgą laiką atakavo ledinių kometų kruša. Manoma, kad šios kometos, Saulės sistemos formavimosi „liekanos“, aprūpino Žemę vandeniu ir kitomis gyvybei svarbiomis medžiagomis. Dabar tyrinėdami kometas mokslininkai gali paskaičiuoti, kiek sudėtingų organinių molekulių galėjo būti formuojantis Saulės sistemai. 

Lakūs elementai, tokie kaip cianidai, esant aukštai temperatūrai išgaruoja. Nepaisant to, manoma, kad jie yra būtini gyvybei. Anglies-azoto junginiai cianiduose yra ypač svarbūs, kadangi iš jų formuojasi aminorūgštys, o šias galima vadinti proteinų „statybinėmis medžiagomis“.

Naujasis atradimas yra dar vienas įrodymas, kad mūsiškė sistema nėra vienintelė, turėjusi reikiamas medžiagas, o gyvybei susiformuoti būtini elementai egzistuoja visoje Visatoje.

Anksčiau astronomai jau buvo aptikę paprastesnių medžiagų kitų žvaigždžių sistemose, tačiau sudėtingas organines molekules, tokias kaip MWC 480 sistemoje, nustatyti buvo sudėtinga. Šie elementai egzistuoja tarpžvaigždinėje erdvėje, bet mokslininkai nebuvo tikri, ar jie gali išlikti formuojantis žvaigždei, kuomet radiacija gali sunaikinti trapias jungtis.

„Organinių cheminių elementų gausa žvaigždės sistemos jaunystėje, ką įrodė kometų tyrimai, toli gražu nėra unikalūs, – sakė tyrimui vadovavusi Karina Öberg iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro (Masačusetsas, JAV). – Taigi panašu, kad Saulės sistemoje, įskaitant Žemę, iki gyvybės atsiradimo vykę cheminiai procesai taip pat vyksta ir kitur.“

Jaučio žvaigždyne, besiformuojančių žvaigždžių regione, matoma žvaigždė MWC 480 yra maždaug dukart masyvesnė ir beveik 10 kartų šviesesnė už mūsiškę Saulę, o jos amžius, manoma, siekia apie milijoną metų. Ją supa dujų ir dulkių debesis, tačiau mokslininkai kol kas nepastebėjo akivaizdžių planetų formavimosi ženklų.

Naudodamasi „Atacama Large Millimeter/submillimeter Array“ (ALMA) teleskopu, K. Öberg su kolegomis šios žvaigždės sistemoje aptiko tiek metilo cianido (sudėtinga anglies pagrindo molekulė), kad juo būtų galima pakeisti visus Žemės vandenynus. Taip pat jie rado kitų kompleksinių anglies pagrindo molekulių, skelbia Space.com.

Labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad organiniai dariniai sudėtingomis sąlygomis ne tik išlieka, bet ir klesti, o jų kiekis yra netgi didesnis už tą, kuris, kaip manoma, buvo formuojantis Saulės sistemai.

Gyvybei svarbių molekulių K. Öberg komanda rado tolimojoje disko dalyje, kurios atstumas nuo žvaigždės yra nuo 30 iki 100 astronominių vienetų (t.y. atstumų nuo Žemės iki Saulės). Lyginant su mūsiškės Saulės sistema, tai yra tolygu Koiperio juostai – už Neptūno orbitos esančiam kometoidų žiedui.

Ankstyvojoje Saulės sistemoje susiformavus planetoms, jas ilgą laiką atakavo ledinių kometų kruša. Manoma, kad šios kometos, Saulės sistemos formavimosi „liekanos“, aprūpino Žemę vandeniu ir kitomis gyvybei svarbiomis medžiagomis. Dabar tyrinėdami kometas mokslininkai gali paskaičiuoti, kiek sudėtingų organinių molekulių galėjo būti formuojantis Saulės sistemai. 

Lakūs elementai, tokie kaip cianidai, esant aukštai temperatūrai išgaruoja. Nepaisant to, manoma, kad jie yra būtini gyvybei. Anglies-azoto junginiai cianiduose yra ypač svarbūs, kadangi iš jų formuojasi aminorūgštys, o šias galima vadinti proteinų „statybinėmis medžiagomis“.

Naujasis atradimas yra dar vienas įrodymas, kad mūsiškė sistema nėra vienintelė, turėjusi reikiamas medžiagas, o gyvybei susiformuoti būtini elementai egzistuoja visoje Visatoje.

Anksčiau astronomai jau buvo aptikę paprastesnių medžiagų kitų žvaigždžių sistemose, tačiau sudėtingas organines molekules, tokias kaip MWC 480 sistemoje, nustatyti buvo sudėtinga. Šie elementai egzistuoja tarpžvaigždinėje erdvėje, bet mokslininkai nebuvo tikri, ar jie gali išlikti formuojantis žvaigždei, kuomet radiacija gali sunaikinti trapias jungtis.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...