captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkijos mokslininkai neperšaunamas liemenes gamins iš skysčio

Lenkijos karinio centro mokslininkai sako išradę technologiją, kuri leis neperšaunamas liemenes gaminti iš specialiaus skysčio. Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai, kurie priklausomai nuo smūgio jėgos ir trukmės staiga gali tapti neįveikiamai klampūs.
Įprasta neperšaunama liemenė. Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Įprasta neperšaunama liemenė. Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

Lenkijos karinio centro mokslininkai sako išradę technologiją, kuri leis neperšaunamas liemenes gaminti iš specialiaus skysčio. Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai, kurie priklausomai nuo smūgio jėgos ir trukmės staiga gali tapti neįveikiamai klampūs.

„Moratex“ centro bandymų įraše demonstruojama, kad kulka paskęsta maiše. Iš tikrųjų ji įklimpsta į spąstus, nes maiše esantis skystis staiga sukietėja ir kulkos sukeltą jėgos bangą išsklaido susigrankščiuodamas. Tokie šarvai būtų daug veiksmingesni už įprastus, nes į pavojingą tašką pasiųsta kulka ne tik nepramuša taikino, bet atsitrenkusi praranda net ir jėgą, kuri vis dar galėtų pakenkti žmogaus kūnui. Lenkijos saugumo technologijų centras „Moratex“ sako tokias liemenes galintis pagaminti.

„Mes kalbame apie saugumo priemones, kurių vartotojas galėtų pats nejausti. Svarbu, kad priemonės netrukdytų, nesulėtintų judesių, bet padidintų gebėjimus“, – sako „Moratex“ instituto direktoriaus pavaduotojas Marcinas Strusczykas.

Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai. Įprasti skysčiai, tokie kaip vanduo, negali pateikti staigmenos, nes kuo stipriau smogsi, tuo labiau skystį deformuosi. O ne Niutono skysčiai paslaptingesni, jų deformacija labai skiriasi nuo smūgio jėgos ar trukmės. Jie staiga gali tapti neįveikiamai klampūs.

„Didžiausias iššūkis kaip skystį priversti veikti labai skirtingose aplinkybėse. Juk kulkos pasiekia ir devynių šimtų dvidešimties metrų per sekundę greitį ir gerokai mažesnį – keturių šimtų penkiasdešimties. Reikia, kad skystis suveiktų abiem atvejais. Mums pavyko“, – džiaugias M. Strusczykas.

Lenkai savo kūrinį vadina STF – deformacijos metu sutirštėjančiu skysčiu. Kokia tiksli tokio skysčio sudėtinis žino tik „Moratex“ centras ir Varšuvos karinės ginkluotės instituto mokslininkai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...