captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Ar jums tenka susidurti žmogumi, lyg ir gebančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema?
R. Plauks (BFL/F64) nuotr.
R. Plauks (BFL/F64) nuotr.

Ar jums tenka susidurti žmogumi, lyg ir gebančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema?

Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra unikalus, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, ir netgi jūs pats. Pažiūros gana stipriai įtakoja loginius gabumus. Pasirodo, priešingai nei jūsų pažiūros ir įsitikinimai suformuluotas matematinis uždavinys greičiausiai bus jums neįveikiamas.

Yale universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo virš 1100 dalyvių, įrodo tokius teiginius. Mokslininkai paprašė žmonių išspręsti aritmetinio palyginimo uždavinį, kuriame reikėjo sulyginti 4 skaičius bei atsakyti, kuris teiginys yra teisingas.

Vienu atveju uždavinys buvo neutralus, kitu atveju – politiškai angažuotas. Tyrėjai taip pat atliko papildomus tyrimus. Dalyvių apklausą, pagal kurią padalino dalyvius į dvi grupes – konservatyvią ir liberalią bei pagal dalyvių matematinius gabumus. Pagal savo aritmetinį raštingumą eksperimento dalyviai atitiko vidutinį Gauso skirstinį, kuris liko toks pats ir tada, kai buvo analizuojami konservatyviai ir liberaliai nusiteikusių dalyvių gabumai.

Dalyviams buvo suformuota elementari užduotis: kompanija tikrina naujo kremo nuo išbėrimų veiksmingumą, pateikiama panaši lentelė su 4 skaičiais. Pirma eilutė buvo teiginys: „Pacientai NAUDOJO kremą“, antra eilutė yra teiginys: „Pacientai NENAUDOJO kremo“.

Stulpelių užrašai: pirmame – situacija su bėrimais pagerėjo, antrame – bėrimai pablogėjo. Ir apačioje paklausta, ar kremas veiksmingas. Atsakymas randamas taip: 75/223 palyginamas su 21/107, kuris santykis didesnis, tuo atveju bėrimai įsismarkavo. Jei turite matematini išsilavinimą, pirmas skaičius yra apytiksliai 75/225 = 3*25 / 9 *25 = 1/3, o antras yra apytiksliai 20/100 = 1/5. Akivaizdu, kad kremas buvo neveiksmingas. Tačiau aritmetiškai neraštingam žmogui šis uždavinys gali būt sudėtingas.

Mokslininkai palygino atsakymų tikslumą pagal žmonių matematinį raštingumą. Būtina pažymėti, kad eilučių antraščių padėtis buvo generuojama atsitiktiniu būdu, todėl daliai dalyvių teisingas atsakymas buvo, kad kremas yra veiksmingas.

Taigi nupaišius grafiką, kuriame horizontaliai buvo žmonių aritmetiniai gabumai, o vertikaliai – teisingai atsakiusių dalis, matome, kad, nepaisant teisingo atsakymo (padeda ar nepadeda), tikslumas artėja prie 100 procentų aritmetiniams gabumams didėjant.

Tyrėjai atliko kitą testą, kurio metu buvo prašoma įvertinti kitokių teiginių teisingumą. Konkrečiau – ar naudingas ginklų legalizavimas, ar jis pagerina kriminogeninę situaciją mieste. JAV konservatoriai nuo seno pasisakydavo už žmogaus teisę į ginklą savigynai, o JAV liberalai – visada prieš nekontroliuojamą ginklų plitimą. Tuo įdomiau atrodo testų rezultatai, kai klausiama apie ginklų legalizavimo įtaką nusikaltimų skaičiui. Efektas akivaizdus! Kas gi vyksta?

Norėdami išsiaiškinti šio neatitikimo tarp dvejų kreivių priežastis, mokslininkai išanalizavo testo rezultatus, padaliję dalyvius į dvi grupes pagal jų politines pažiūras. Kaip ir buvo galima tikėtis, politinės pažiūros buvo nesvarbios, kuomet žmonių buvo klausiama neutralaus klausimo. Užduotį teisingai išsprendė gana didelė dalis aritmetiškai gabių žmonių.

Tačiau viskas tapo gerokai įdomiau, kai mokslininkai paklausė apie legalių ginklų veiksmingumą mažinant nusikalstamumą. Kaip ir buvo galima tikėtis, konservatyvūs dalyviai nesunkiai išsprendė užduotį, kai teisingas jos atsakymas buvo, kad ginklai padeda suvaldyti nusikalstamumą. O liberalių pažiūrų dalyviai neturėjo bėdų teisingai atsakytu, kad ginklai nepadeda suvaldyti nusikalstamumo.

Tačiau labiausiai nustebino tai, kad tiek konservatoriai, tiek liberalai neišsprendė aritmetinės užduoties, kai teisingas atsakymas prieštaravo jų politiniams įsitikinimams. Dar didesnę nuostabą sukėlė neteisingi aritmetiškai gabesnių žmonių atsakymai.

Kai klausimas buvo neutralus – apie kremo veiksmingumą, apie du trečdalius gabesnių dalyvių (raštingumas didesnis negu 7) atsakė į klausima teisingai. Pakeitus klausimą į politiškai angažuotą, su skaičiais ir aritmetika susitvarko vidutiniškai 15 proc. gabesnių (raštingumas daugiau arba lygu 7) konservatyviai nusiteikusių žmonių ir apie 43 proc. liberaliai nusiteikusių eksperimento dalyvių.

Kai teisingas atsakymas sutapo su politinėmis pažiūromis, teisingai išsprendusiųjų gerokai padaugėjo. Tarkime, net 92 proc. konservatyvių dalyvių atsake teisingai, tai – beveik 30 proc. prieaugis. Liberalių pažiūrų dalyvių atsakymų tikslingumas pagerėja mažiau: nuo 60proc. iki 74 proc.

Gerokai juokingiau yra tai, kad mažesnių aritmetinių gabumų dalyviai nerodė tokių pokyčių, jei jų pažiūros yra liberalios, tačiau konservatyvūs žmonės sugeba tiek pagerinti, tiek pabloginti savo rezultatą. Tikrai įdomūs rezultatai.

Šitoje vietoje kyla gana natūralus klausimas – kodėl? Taip atsitinka dėl konflikto tarp skirtingų smegenų sričių.

Smegenų sritis, atsakinga už logiką, turi mažesnį prioritetą negu smegenų sritis, atsakinga už tikėjimą. Kitaip tariant, loginis mąstymas evoliucionavo vėliau negu tikėjimas, todėl tikėjimas įtakoja realybės suvokimą gerokai stipriau nei logika.

Galima tai interpretuoti ir kaip laisvos žmogaus valios nebuvimą, kadangi tikėjimo klausimais žmogaus mąstymas nėra laisvas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...