captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turkijos požemiuose aptiktas didžiulis miestas

Jeigu kildavo įsiveržimo grėsmė, Kapadokijos gyventojai žinodavo kur slėptis: po žeme, vienoje iš 250 saugių patalpų, kurios buvo išskobtos lengvai pasiduodančiuose vulkaniniuose pelenuose (tufe), rašo nationalgeographi.com.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Jeigu kildavo įsiveržimo grėsmė, Kapadokijos gyventojai žinodavo kur slėptis: po žeme, vienoje iš 250 saugių patalpų, kurios buvo išskobtos lengvai pasiduodančiuose vulkaniniuose pelenuose (tufe), rašo nationalgeographi.com.

Keista, tačiau šį saugių slėptuvių tinklą aptiko ne archeologai, o statybininkai, vykdę gyvenamųjų namų statybos projektą. Jų radinys gali tapti pačia didžiausia slėptuve Kapadokijoje – centrinės Turkijos regione, kuris garsėja „fėjų kaminais“ vadinamomis natūraliomis akmeninėmis kolonomis, bažnyčiomis, išskobtomis olose ir požeminiais miestais, kuriuos gyventojai kūrė tūkstančius metų.

Požeminis miestas aptiktas po Bizantijos imperijos laikų Nevsehiro pilimi, pastatyta kalno viršūnėje. Kol kas tunelių tinklas nėra galutinai ištyrinėtas, tačiau pradinė informacija leidžia manyti, kad jis neturėtų nusileisti iki šiol didžiausio požeminio miesto Kapadokijoje titulą turinčiam Derinkuyu – šiame tunelių ir patalpų tinkle galėjo slėptis net 20 000 žmonių.

2013 metais statybininkai griovė apskurusius namus, kurie supo pilį, ir aptiko įėjimus į kambarių bei tunelių tinklą. Statybos projektas buvo nedelsiant sustabdytas, o į šią vietą sugužėjo minios archeologų ir geofizikų.

Kur pradėti tyrimą pasufleravo 300 metų senumo raštas, kurį vietos savivaldos atstovai siuntė Otomanų valdžiai. „Aptikome dokumentus, teigiančius, kad regione yra apie 30 didžiulių vandens tunelių“, – sakė Nevsehiro meras Hasanas Unveras.

2014 metais tunelius tyrinėję mokslininkai aptiko daugiaaukštę gyvenvietę su gyvenamosiomis patalpomis, virtuvėmis, vyno saugyklomis, koplyčiomis, laiptais, ir bezirhanais – linų spaudyklomis, kuriose buvo gaminamas lempų aliejus požeminio miesto apšvietimui. Pagal radinius – girnų akmenis, akmeninius kryžius ir keramikos gaminius – mokslininkai sprendžia, kad miestas buvo naudojamas nuo Bizantijos imperijos laikų iki Otomanų užkariavimo.

Šis miestas, kaip ir Derinkuyu, panašu, buvo save išlaikyti gebantis kompleksas su oro šachtomis ir vandens kanalais. Kilus grėsmei, Kapadokijos gyventojai sugužėdavo į požemį, užblokuodavo visus įėjimo kelius apvaliomis akmeninėmis durimis ir iki grėsmę keliančių įvykių pabaigos kartu su gyvuliais gyvendavo po žeme.

Labai anksti krikščionybę priėmęs Kapadokijos regionas (I m. e. amžiuje čia atkeliavo apaštalas Paulius, o jau IV a. Kapadokijos vyskupai buvo svarbūs neseniai įsteigtos Krikščioniškosios Bizantijos imperijos veikėjai) ilgą laiką buvo saugus prieglobstis šimtmečius trukusiuose karuose dėl Anatolijos kontrolės. VIII a. pabaigoje įvyko musulmonų invazija, o po kelių šimtų metų užplūdo seldžiukai turkai. Po kiek laiko visą Anatoliją valdė Otomanų imperatoriai.

Kokio dydžio požeminis miestas?

Nevsehiro universiteto geofizikai sistemingai išanalizavo 4 kilometrų atkarpą taikydami seisminės tomografijos ir geofizinio atsparumo metodus. Iš 33 nepriklausomų matavimų padaryta išvada, kad požeminis miestas turėtų būti beveik 460 000 kv. metrų ploto.

Analizės duomenys rodo, kad požeminiai koridoriai pasiekia net 113 m gylį. Jei tokie išankstiniai duomenys pasirodys esą teisingi, šis požeminis miestas bus net trečdaliu didesnis už Derinkuyu.

Nevsehiro muziejaus direktorius Muratas Gulyazas, tyrimams vadovaujantis archeologas, įspėja, kad iki pilnaverčio tyrimo pabaigos negalima pasakyti, kokio iš tikrųjų dydžio yra šis miestas. „Kol kas to pasakyti neįmanoma. Bet įvertinus miesto vietą, gynybines priemones ir atstumą iki vandens telkinių, labai tikėtina, kad jis užima milžinišką plotą“.

„Šis naujasis atradimas taps Kapadokijos turtų nauju perlu, nauju deimantu, nauju auksu“, džiūgavo Nevşehiro meras H. Unveras, jau ketinantis pastatyti ir „didžiausią pasaulyje senovės parką“, kur virš žemės būtų parduotuvės, viešbučiai ir meno galerijos, o po žeme – turistų takai ir muziejus. „Galėtume netgi atstatyti požemines bažnyčias. Visa tai mus labai džiugina“, – sakė meras.

Statybos projektas, kurio vykdymo metu buvo aptiktas tunelių kompleksas, nukelta į miesto pakraštį.

M. Gulyazas ir jo vadovaujami archeologams dabar teks atlikti pavojingą darbą – išvalyti tunelius nuo užgriuvusių nuolaužų ir ištyrinėti gilesnius miesto sluoksnius. Užduotis rizikinga todėl, kad vulkaninis tufas yra gana nestabili medžiaga, linkusiu trupėti ir griūti. „Bet kai požeminis miestas po Nevsehiro pilimi bus visiškai ištyrinėtas, beveik neabejotina, kad jis dramatiškai pakeis Kapadokijos patrauklumą“, – sakė archeologas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close