captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jupiterio palydove rado vandens – jo ten kelis kartus daugiau nei Žemėje

Kosminio teleskopo „Hubble“ duomenys byloja, kad didžiausiame Saulės sistemos mėnulyje Ganimede po storu ledo sluoksniu tyvuliuoja milžiniškas vandens telkinys, kuriame sūraus vandens yra kelis kartus daugiau nei jo yra visoje Žemėje, skelbia „Space.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, kad po ledu tyvuliuoja net 100 km gylio okeanas – maždaug 10 kartų gilesnis nei Žemėje.
Ganimedo nuotrauka, užfiksuota 1996 metais /NASA nuotr.
Ganimedo nuotrauka, užfiksuota 1996 metais /NASA nuotr.

Kosminio teleskopo „Hubble“ duomenys byloja, kad didžiausiame Saulės sistemos mėnulyje Ganimede po storu ledo sluoksniu tyvuliuoja milžiniškas vandens telkinys, kuriame sūraus vandens yra kelis kartus daugiau nei jo yra visoje Žemėje, skelbia „Space.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, kad po ledu tyvuliuoja net 100 km gylio okeanas – maždaug 10 kartų gilesnis nei Žemėje.

„Saulės sistema dabar atrodo kaip gana vandeningas galaktikos kampelis“, – telekonferencijos metu kovo 12 d. pareiškė NASA planetologijos direktorius Jimas Greenas. Mokslininkus vandeningi pasauliai ypač domina, nes mums žinomos gyvybės formos labai artimai susijusios su vandeniu.

Mokslininkai Ganimedo paviršiuje taip pat pastebėjo skysto vandens tėkmės požymių. J. Greeno teigimu, vanduo kadaise pro ledo plutos plyšius ar kriovulkanų kraterius galėjo išsiveržti iš poledinio vandens okeano.

Tyrėjai jau seniai įtarinėjo, kad Jupiterio palydove Ganimede gali būti skysto vandens okeanas – jis plyti po ledine 5 268 km skersmens dangaus kūno pluta. 2002 m. zondas „Galileo“ tyrė Ganimedo magnetinį lauką, ir tyrimo duomenys bylojo, kad šis mėnulis gali turėti vandenyną. Naujausi „Hubble“ duomenys yra patikimiausi argumentai, kad Ganimede iš tikrųjų egzistuoja subpaviršinis vandenynas.

Mokslininkai kosminiu teleskopu „Hubble“ stebėjo poliarines Ganimedo pašvaistes, kurios atsiranda dėl mėnulio magnetinio lauko sąveikos su Saulės vėjo dalelėmis. Ganimedo pašvaistėms iš dalies įtakos turi ir galingas greta esančio Jupiterio magnetinis laukas.

Keičiantis Jupiterio magnetiniam laukui, keičiasi ir Ganimedo magnetosfera. Tyrėjai teleskopu „Hubble“ galėjo stebėti Ganimedo pašvaisčių siūbavimus, tačiau jie buvo ne tokie intensyvūs, kaip buvo tikėtasi. Išnagrinėję siūbavimo ypatumus, mokslininkai priėjo išvadą, kad Ganimedo pašvaisčių siūbavimus, kuriuos sukelia Jupiterio magnetinis laukas, švelnina popaviršinis Ganimedo okeanas.

„Seniai ieškojau būdų, kaip teleskopą galėtume panaudoti kitais būdais, – kalbėjo tyrimui vadovavęs geofizikas Joachimas Sauras. – Ar įmanoma teleskopu pažvelgti į planetinio kūno vidų? Tada į galvą šovė mintis apie pašvaistes. Jas kontroliuoja magnetinis laukas. Vadinasi, tam tikru būdu stebėdamas pašvaistes, gali šį tą sužinoti apie magnetinį lauką. O iš žinių apie magnetinį lauką galima šį tą sužinoti ir apie dangaus kūno gelmes.“

„Ateityje tokie pašvaisčių tyrimai kituose pasauliuose galėtų padėti identifikuoti, ar planetoje yra vandenynų“, – pritaria Astronomijos tyrimų universitetinės asociacijos viceprezidentė Heidi Hammel. – „Galbūt mokslininkai galės ieškoti bei tyrinėti egzoplanetų pašvaistes ir jų ypatumus. Žinoma, tai nebus paprasta – kaip nebuvo paprasta tyrinėti Ganimedo pašvaistes. Tam gali prireikti gerokai didesnių kosminių teleskopų. Šiaip ar taip, J. Sauro tyrėjų kolektyvas išrado naują planetinių kūnų tyrimo būdą.“

Jupiterio mėnuliai yra populiarūs ateities kosminių misijų objektai. Europos kosminė agentūra ESA planuoja į Jupiterio sistemą 2022 m. deleguoti zondą JUICE (JUpiter ICy moons Explorer). Planuojama, kad jis tyrinės Europą, Kalistą ir Ganimedą. Jupiterio sistema domina ir NASA, kuri šiemet švęs legendinio kosminio teleskopo „Hubble“ 25 metų jubiliejų. Jos pareigūnai kalba apie misiją į Europą trečiojo dešimtmečio viduryje.

„Pastarasis atradimas simboliškai apibendrina visus neįtikėtinus „Hubble“ atradimus ir nuopelnus, – pabrėžia NASA mokslo misijų administoriaus pavaduotojas Johnas Grunsfeldas. – Per tuos 25-erius metus „Hubble“ padarė galybę atradimų – taip pat ir Saulės sistemoje. Gilaus vandenyno atradimas po Ganimedo ledo pluta atveria tolimesnes nežemiškos gyvybės paieškos perspektyvas.““

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...