captcha

Jūsų klausimas priimtas

Persivalgymas jau didesnė problema, nei maisto trūkumas

Nuodugniausia kada nors atlikta ligų apžvalga parodė, kad pirmą kartą daugiau problemų kyla dėl valgančių per daug, nei dėl valgančių per mažai. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nuodugniausia kada nors atlikta ligų apžvalga parodė, kad pirmą kartą daugiau problemų kyla dėl valgančių per daug, nei dėl valgančių per mažai.

Pirmą kartą nutukimas tapo didesne pasauline sveikatos problema, nei maitinimosi trūkumas.

Taip rodo didžiausias kada nors atliktas pasaulio sveikatos būklės tyrimas. Ir tai dar ne viskas. Pasaulinės ligų naštos („The Global Burden of Disease“) ataskaitoje – didžiuliame tyrime, vykdytame beveik 500 mokslininkų 50 šalių – dar pažymima, kad pažabojome kai kurias paplitusias infekcines ligas, išgelbėdami milijonus vaikų nuo ankstyvos mirties. Tačiau bendrai paėmus, didesniąją gyvenimo dalį praleidžiame blogos sveikatos ir su negalia.

„Tai nuodugniausias žmonijos sveikatos įvertinimas medicinos istorijoje,“ – sako Richardas Hortonas, dirbantis redaktoriumi „The Lancet“ žurnale, paskelbusiame ataskaitą praeitą savaitę. Ataskaitoje įvertintas ligų ir mirties priežasčių paplitimas pasaulyje 2010 metais ir palygintas su duomenimis, surinktais nuo 1970 iki 1990.

1990 metais nepakankamas maitinimasis buvo pagrindinė ligų priežastis, matuojant pagal prarastus sveiko gyvenimo metus, kuriuos vidutinis asmuo galėtų prarasti dėl ligos ar ankstyvos mirties. Tada aukštas kūno masės indeksas (KMI) buvo dešimtoje vietoje. Dabar nepakankamas maitinimasis nukrito į aštuntą, tuo tarpu per aukštas KMI pakilo į šeštą ligų naštos vietą.

Antsvoris gali pakelti žmogaus kraujo spaudimą ir sukelti insultą bei širdies ligas; kartu šios dvi priežastys atsako už ketvirtį visų mirčių. Ir problema nėra būdinga vien Vakarams –Vidurio Rytuose, pavyzdžiui, irgi stebimas stiprus KMI padidėjimas.

Bet, nors daugiau mūsų nutukę, gyvename ilgiau.

Kai kuriose šalyse pokytis buvo milžiniškas – pavyzdžiui, Maldyvuose tikėtina gyvenimo trukmė nuo 1970-ųjų išaugo beveik 30-čia metų. Didelis gyvenimo trukmės pailgėjimas stebimas Bangladeše ir Irane, iš dalies dėl naujų kaimų sveikatos programų.

Ankstyvos vaikų mirties priežasčių – daugiausiai infekcijų, viduriavimo ir gimdymo problemų – eliminavimo progresas stulbinantis. Jaunesnių nei 5 metų vaikų mirtingumas nuo 1990-ųjų sumažėjo 60 proc.

Užsachario Afrikoje vis dar aukštas mirtingumo lygis nuo ŽIV ir maliarijos, bet globaliai mirčių nuo infekcinių ligų sumažėjo.

Problemoms, iškylančioms senstant, – raumenų ir kaulų skausmai ir neurologinės negalios – reikalauja dėmesio. Reikia padidinti šių problemų supratimą besivystančiame pasaulyje, sako Irene Agyepong iš Ganos universiteto Akroje. „Turime susitelkti į jas dabar, užuot laukę, kol jos ištiks mus“, – teigia ji.

Rūkymas ir alkoholio vartojimas išlieka dviem aukščiausiais rizikos faktoriais, lemiančiais trumpesnius sveiko gyvenimo metus.

Nuo 10 dešimtmečio alkoholis tapo pagrindiniu rizikos faktoriumi didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje ir sukelia ketvirtį ligų Rytų Europoje. „Priemonių, skirtų alkoholio naudojimo sumažinimui šiose šalyse buvo visiškai atsisakyta, – pažymi Majidas Ezzati iš Londono imperinio koledžo, rengęs „Global Burden of Disease“ ataskaitą. – Žmonėms [Rytų Europoje] dabar daug paprasčiau gauti alkoholio, ypač kenksmingo alkoholio – didelė jo dalis yra pramoninis.“

Besivystančiose šalyse auga ir tabako vartojimas. „Didelėse, gausiai apgyvendintose šalyse, tokiose kaip Indija ir Bangladešas, rūko nuo 50 iki 60 proc. vyrų,“ – sako Alanas Lopezas iš Kvinslando universiteto Australijoje. Jis priduria, kad šios šalys turėtų pasimokyti tabako ribojimo iš JK ir Australijos. „Visada bus dalis priklausomų gyventojų, tačiau turėtume išlaikyti jų dalį mažesnę, nei 10 procentų,“ –svarsto jis.

Iš viso du trečdaliai pasaulio gyventojų mirs nuo neinfekcinių ligų, tokių kaip vėžys, širdies ligos ir insultas. Tačiau yra stulbinančių skirtumų tarp didžiausių žudikų, nusitaikiusių į vyrus ir moteris.

Pasauliniu mastu labiausiai išplitusi moterų mirties priežastis yra AIDS, pasiglemžianti 14,4 proc. moterų gyvybių, o sužeidimai ir gimdymo komplikacijos atsakingi atitinkamai už 7,5 ir 7,3 proc. mirčių.

Svarbiausia vyrų mirties priežastis yra širdies kraujagyslių ligos – 12,8 proc. visų vyrų mirčių. Antrą vietą dalinasi AIDS ir nelaimingi atsitikimai kelyje (po 10,7 proc.). Smurtas irgi svarbus faktorius, tampantis 5,2 proc. vyrų mirčių priežastimi. Eismo įvykiuose žūsta vos 0,5 proc. moterų.

Nors gyvenimo būdą ir ligų epidemijas pakeisti ir suvaldyti labai sunku, nelaimingų atsitikimų keliuose galima išvengti, sako M. Ezzati iš imperinio Londono koledžo. „Yra priemonių, duodančių didelius rezultatus“, – sako jis.

Valgykite teisingai ir treniruokitės – skamba kaip akivaizdus raktas į sveiką gyvenimą, bet fizinis neaktyvumas ir netinkamas maitinimasis atsakingas vidutiniškai už 10 prarastų sveiko gyvenimo metų. Kalbant apie maistą, didžiausia grėsmė kyla dėl vaisių trūkumo maiste ir per didelio kiekio druskos.

Gali nustebinti, kad kažkas tokio paprasto, kaip nepakankamas vaisių vartojimas, gali turėti tokią didelę įtaką pasaulio sveikatai, bet vartojimo didinimas nebus paprasta užduotis. „Kadangi tai – sezoninis produktas, daugelis vaisių tampa brangūs ir net prabangūs didžiąją metų dalį, – sako M. Ezzati iš Imperinio Londono koledžo. – Galima padidinti vaisių prieinamumą visais metų laikais, tačiau tai neišvengiamai turės ekonominius kaštus.“

Natris druskoje yra dar vienas didelis žudikas. „Sunaudojami didžiuliai druskos kiekiai, ypač skurdžiose šalyse“, – sako Alanas Lopezas iš Kvinslando universiteto Australijoje. Didėjantis druskos sunaudojimas iš dalies atsakingas už globaliai augantį kraujo spaudimą – aukštas kraujospūdis tapo didžiausiu rizikos faktoriumi pasaulyje. „Reikėtų daug labiau susirūpinti maisto priežiūra“, – sako M. Ezzati.

Japonija lyderiauja sveiko senėjimo srityje. 82,6 metų tikėtina gyvenimo trukmė ne tik ilgiausia pasaulyje, bet ir sveiko gyvenimo trukmė – metai, praleisti esant geros sveikatos – taip pat ilgiausia. Pavyzdžiui, japonų vyrai gali tikėtis 79,3 metų geros sveikatos. Tai 10,5 metų ilgiau nei pasaulinis vidurkis.

Tad kokia jų paslaptis? Nesena analizė, atlikta Nayu Ikeda ir kolegų iš Tokijo universiteto, pateikė keletą užuominų. Japonų dieta bendrai yra sveika, o sveikata tikrinama reguliariai. Kasmet maždaug 3 milijonai žmonių atlieka išsamią medicininę apžiūrą, kai klinikoje pasiliekama pernakt.

Aukštas kraujospūdis tapo svarbiausia sveikatos netekimo priežastimi pasaulyje, bet Japonijoje kraujospūdis mažėjo. Panašu, antihipertenzinių vaistų prieinamumas ir druskos vartojimo sumažinimas suvaidino savo vaidmenį.

Joshas Salomonas, profesorius, tiriantis pasaulinę sveikatą Harvardo universitete, mano, kad jeigu japonai gali pasiekti sveiką senėjimą, galime ir mes visi. „Tai optimistiška žinia, kad sveikas senėjimas yra įmanomas“, – sako jis. 

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...