captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kūryba ir visuomenė: kas mūsų laukia ateityje?

Kas svarbiau – technologijos ar požiūris į jas? Noras jomis naudotis ar sugebėjimas kritiškai įvertinti, kurios iš jų naudingos? Kaip visuomenės pažangą lemia sugebėjimai naudotis naujais įrenginiais bei metodais? Ryžtas rizikuoti ir pasitikėjimas valdžios bei socialiniais institutais?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kas svarbiau – technologijos ar požiūris į jas? Noras jomis naudotis ar sugebėjimas kritiškai įvertinti, kurios iš jų naudingos? Kaip visuomenės pažangą lemia sugebėjimai naudotis naujais įrenginiais bei metodais? Ryžtas rizikuoti ir pasitikėjimas valdžios bei socialiniais institutais?

Tendencijos pasaulyje liudija, jog kritinis mąstymas ir efektyvūs individų ugdymo metodai bei modernios valdymo priemonės yra vis svarbesni valstybės pažangai bei visuomenės gerovei. Todėl viena iš sumaniosios specializacijos Lietuvoje prioritetinių grupių – įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

„Sumanios specializacijos misija yra proveržis ekonomikoje. Greičiausiai kiekvienam iš mūsų asociacija kyla su naujomis medžiagomis, logistika. Atlikus visuomenės apklausą, sritis, kuri užėmė pirmas pozicijas, kaip prioritetas, buvo socialiniai iššūkiai“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ sako KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė.

Išanalizavus daugybę istorijos pavyzdžių, nekelia abejonių, jog demokratiškos institucijos (angl. inclusive institutions) labiausiai stabilizuoja visuomenę ir skatina jos narius aktyviai dalyvauti šalies gyvenime, kurti jos gerovę, teigiama knygoje „Kodėl žlunga nacijos“.

Ekonomikai reikia žmonių kūrybinių galių?

Pasitikėjimo valdžia, teisėsauga, masinės informacijos priemonėmis erozija, piliečių visuomeninio aktyvumo mažėjimas – viena pavojingiausių šiuolaikinių tendencijų, pritaria istorikas Niallas Fergusonas knygoje „Didžioji degeneracija“. Tai tiesiogiai veikia ir ekonomiką. Lietuvos visuomenė jaučia šias problemas, todėl ir laukia sprendimų, kaip panaudoti socialinį potencialą, sutelkti žmonių kūrybos galias ekonomikos vystymuisi ir gyvenimo lygio kėlimui.

„Kalbant apie technologijas, jos, be abejo, yra pagrindas. Kaip ir ateities gamyba. Bet tarp žmogaus, kuris jas perka, ir technologijų visada yra tarpas. Kuris yra svarbus, paverčiant technologijas labiau suprantamas žmogui. Buvo galvojama kas yra ta pridėtinė vertė. Tai patvirtinta ir užsienio praktikoje, galvojant apie kūrybines industrijas. Iš visų kūrybinių industrijų išskyrėme audiovizualines medijas, kaip proveržio kryptį“, – pasakoja A. Pundzienė.

Paprastai kalbant, forma tampa ne mažiau svarbi už turinį daug kur, o ypač technologijų ir pramonės srityse. Viena vertus, galima pagaminti kokybišką automobilį arba išmanų telefoną. Tačiau patrauklus dizainas ir tinkamai išreklamuotas prekės ženklas leidžia tokį produktą parduoti žymiai brangiau. Ne visi telefonai „gimsta“ lygūs, kaip ir žmonės.

„Kalbėti apie socialines technologijas arba įtraukti į valstybės prioritetus socialinę sritį, socialinius mokslus ir menus yra precedento neturintis atvejis. Manau, kad tai labai gerai. Būtent tai leis pasistūmėti į priekį su tuo potencialu, kurį turim ir iki šiol neišnaudojame“, – sako A. Pundzienė.

Žmogus turės prisitaikyti prie robotų

Kodėl pasaulyje didėja turtinė nelygybė? Todėl, kad dėl technologijų revoliucijos sparčiai auga geriausių smegenų paklausa, o tradicinės darbo jėgos – mažėja. Vis daugiau įvairių specialistų funkcijų perima robotai arba dirbtinio intelekto sistemos, efektyviai atliekančios didžiųjų duomenų analizę.

Andrew McAfee iš MTI prognozuoja, kad dėl įvairių pramonės ir paslaugų sferų automatizavimo išnyks pusė dabar egzistuojančių darbų. Žurnalisto Thomaso Friedmano nuomone, šiuo metu darbai Vakarų pasaulio šalyse „juda“ trimis kryptimis – į viršų (reikalaujantys daugiau žinių ir kompetencijų), žemyn (išnyksta) ir skersai (išskaidomi į darbo fragmentus arba trumpalaikes darbo sutartis).

Darbingo amžiaus žmogaus ateitis – būtinybė susikurti pajamų generavimo kompetencijų rinkinį, kuris ir leis uždirbti. Vyriausybių vaidmuo – padėti nesugebantiems prisitaikyti prie naujų ekonomikos realijų ir suteikti galimybes kiekvienam šalies piliečiui investuoti į save ir mokymąsi visą gyvenimą. Štai kodėl auga efektyvių mokymų metodų reikšmė. Kūrybingos asmenybės tampa didžiausiu visuomenės turtu. Tačiau kaip jas parengti?

„Vienas iš prioritetų yra modernios ugdymosi technologijos. Labai ilgai diskutavome, ar įmanoma ką nors naujo išskirti ir įvardinti proveržio taškus ugdymosi technologijose. Pasirodo, kad taip. Ypač kalbant apie hibridines arba mišrias technologijas. Ir apie moderniąją didaktiką. Tai – vienas uždavinys, skirtas hibridinėms ugdymosi technologijoms ir tokioms technologijoms, kurias gali verslas kartu su mokslu kurti“, – teigia A. Pundzienė.

Nemažai įmonių jau šiandien investuoja į tokių technologijų tobulinimą. Pavyzdžiui, „Krizių tyrimo centras“ sėkmingai kuria ir eksportuoja hibridines ugdymosi technologijas. Šiuolaikinėse mokymo ir mokymosi technologijose pastebimos dvi tendencijos. Nuotolinio arba e. mokymo būdu informacija, t.y. žinios, gaunamos greitai ir gan nebrangiai, bet kur ir bet kada.

Hibridinė platforma – gyvybėms gelbėti

Simuliaciniai mokymai suteikia įgūdžius, tačiau jie kur kas brangesni. „Krizių tyrimo centro“ specialistai sukūrė hibridinio mokymo platformą. Ją sudaro integruoti mokymo medžiagos ir proceso valdymo, vaizdo duomenų valdymo ir adaptuojami simuliacijos modeliai, pritaikant karo ir kosmoso pramonėje naudojamas technologijas: algoritminį valdymą ir strateginių sprendimų priėmimą. Įgūdžiai įgyjami, panaudojant neuromokslų technologijomis pagrįstas metodikas: teigiamos sėkmingos patirties, vaizdinių formavimo ir pan.

Šiuo metu hibridinė platforma naudojama skubiosios medicinos įgūdžiams įgyti ir išmokti atgaivinti žmogų, įvairiais instrumentais ir prietaisais palaikyti žmogaus kvėpavimą įvykus klinikinei mirčiai ar sustojus kvėpavimui, įvertinti traumą patyrusio paciento būklę.

„Jie perkėlė ir integravo į šiuos mokymus karinės taktikos technologijas, krizių valdymo technologijas ir didaktiką. Kada tai atsiperka? Jeigu reikia gelbėti ligonius arba žemės drebėjimo aukas, mes galime apmokyti, kad žmonės teisingai reaguotų į tokias situacijas ir kad būtų kuo daugiau išgelbėtų gyvybių“, – sako A. Pundzienė.

2014 metais tūkstantį Kazachstano medikų lietuviai nuotoliniu būdu išmokė stabdyti akušerinį kraujavimą, suteikti pagalbas traumų atveju. Šiuo metu kuriamos įgūdžių formavimo programos sudėtingų staklių operatoriams bei suvirintojams. Dirbama ir su Amerikos universitetais, rengiant paciento kvėpavimo takų palaikymą invazinėmis priemonėmis.

Platforma žymiai atpigina procesą, suteikdama kursantams daugiau laiko praktikai. Tokie mokymai, skirti specifiniams įgūdžiams suformuoti, vidutiniškai trunka 16–24 valandas. Netgi nepasitraukiant iš darbo vietos. Jie pritaikomi tose srityse, kuriose vidurinės grandies darbuotojai turi greitai įgyti naujų įgūdžių.

Šias metodikas planuojama taikyti ir aukštojo arba profesinio mokslo srityse, bendrojo ugdymo procesuose.

„Hibridinės“ reiškia, kad individualizuotai parenkame įvairias mokymo priemones tam tikram tikslui pasiekti. Ir netgi tokiu būdu galima pritaikyti klasei, kur turime daug mokinių, gabesniems vieną programą, kitiems kitą programą, sėdint toje pačioje klasėje. Tačiau individualizuotai parenkant mokymosi metodus ir turinį“, – pasakoja A. Pundzienė.

Kartu su įmonėmis šias technologijas ir metodus kuria Kauno Technologijos, Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai. Tikimasi po metų kitų pamatyti pirmuosius rezultatus.

Kaip iš esmės pakeisti pedagogų mąstymą?

Antrasis moderniųjų ugdymosi technologijų prioriteto uždavinys – pagerinti švietimo sektoriaus prisitaikymą prie sparčiai kintančių ekonomikos sąlygų. Mokslininkai pripažįsta, jog tą pasiekti gan sunku. Tai reiškia iš esmės pakeisti pedagogų mąstymą, kad jie norėtų naudotis mokslininkų sukurtomis inovatyviomis ugdymo priemonėmis.

„Yra nemažai įmonių, kurios leidžia modernius vadovėlius, el. priemones, simuliacinius žaidimus. Ir pats kūrybinių industrijų sektorius aktyviai dirba su interaktyviais mokymosi žaidimais. Bet svarbiausia – pakeisti pedagogų gebėjimus. Įvertinant, kokių naujų įgūdžių gebėjimų reikia moksleiviams studentams ir netgi suaugusiems. Ir kita vertus, įsisavinti patirtinius mokymosi metodus, interaktyvius mokymosi metodus“, – „Mokslo ekspresui“ teigia A. Pundzienė.

Patirtiniai mokymosi metodai leidžia besimokančiam suprasti kokį nors reiškinį per savo patirtį ir pojūčius. Dabar, kai informacijos kiekis yra milžiniškas, ypač vaikams daug paprasčiau suprasti reiškinius, ne išgirdus apie juos ar perskaičius, bet patiems išbandžius. Pateiksime vieną pavyzdį iš KTU praktikos.

„KTU lankėsi moksleiviai ir atliko pratimą „Liežuvio žemėlapis“. Paaiškinti, kad liežuvis jaučia skirtingus skonius ir kokios yra zonos, teoriškai vaikui būtų sunku. Bet kai jie patys su tirpale pašlapintu pagaliuku priliečia vieną kitą liežuvio zoną, per savo patirtį greitai ir aiškiai įsisavina naują medžiagą, žinodami, kad čia buvo sūru, o ten buvo saldu. Tie patirtiniai metodai veikia per išbandymą, patyrimą“, – tikina KTU mokslo prorektorė.

Nors šis pavyzdys atrodo gana paprastas, tačiau tokių interaktyvių veiklų, metodų, eksponatų sukūrimas reikalauja daug išradingumo. Po to būtina idėjas išmėginti su tikslinėmis grupėmis. Štai kodėl tokie svarbūs yra Mokslo muziejai – interaktyvūs mokslo populiarinimo centrai, skirti įvairiausio amžiaus lankytojams.

Pasaulyje veikia apie 2500 mokslo centrų, kuriuos kasmet aplanko daugiau kaip 300 milijonų žmonių. Centrų misija – šviesti visuomenę formuojant lankytojo santykį su mokslu, gamta ir technika. Kurti naujus metodus, skatinančius mokinius domėtis mokslu ir kelti išsilavinimo lygį formalioje bei neformalioje aplinkoje. Verslo atstovai irgi sutinka, kad norint pakeisti visuomenės požiūrį, ugdyti kūrybingumą reikia pradėti kuo anksčiau.

Naudą privalo suvokti ir verslininkai

Antrasis prioritetas – proveržio inovacijos, ypač akcentuojant kūrybinių industrijų audiovizualinių medijų sritį. Tai – vienas reikšmingiausių uždavinių, nes Lietuvoje kol kas labai nedaug įmonių kuria savo prekinius ženklus.

„Net ir mano tyrimai – dinaminių gebėjimų tyrimų srity – atskleidžia, kad labai didelė pridėtinė vertė yra ekonomikai, jeigu sukurtos technologijos, paslaugos realizuojamos įmonės prekiniu ženklu ir su atitinkamu dizainu. Labai daug įmonių šiandien gamina pasauliniams prekybos tinklams, korporacijoms su jų prekiniais ženklais. Dėl to jų kaina, produkto ir paslaugos gerokai žemesnė“, – sako A. Pundzienė.

Na, o menų ir technologijų deriniai ne kartą suteikė naują kvėpavimą tradiciniams žanrams arba ekonomikos sektoriams. Tą gali paliudyti kino pramonė, kurioje perversmą XX a. pradžioje sukėlė garsas, vėliau žaliojo ekrano panaudojimas vaizdo efektams, o XXI amžiuje – erdvinis vaizdas. Technologinės naujovės neaplenkia ir muzikos sferos.

Vienas iš tokių labiausiai pritaikomų produktų, kurį sukūrė studentas – muzikinis instrumentas. Studento Mindaugo Badoko projekte naudojami kontaktiniai mikrofonai, prisilietimui jautrūs davikliai, akselerometras, giroskopas ir kitos dalys. Informacija perduodama imtuvui, kuriame esantis procesorius apdoroja gautus duomenis ir perduoda juos kompiuteryje vykdomai programai. Programa galutinę informaciją paverčia girdimais garsais.

„Kalbant apie ekonomikos proveržį ir apie tai, kad Lietuva nėra pakankamai inovatyvi šalis, lyginant pagal inovacijų barometrą, atkreipiamas dėmesys, kad trūksta įmonių, kurios intensyviai naudotų inovacijas“, – tikina A. Pundzienė.

Svarbu tai, jog steigiant kūrybiškas įmones, įmanoma pagerinti šalies inovatyvumo indeksą. Todėl būtina skatinti tokią veiklą, ypač pramoninio dizaino srityje.

Tarp gerų pavyzdžių – Užupio kūrybinis klasteris. Jo nariai kuria informacinių ir komunikacinių technologijų inovacijas, kompiuterinius žaidimus ir simuliatorius, dirba kibernetinio saugumo bei kūrybiškumo ugdymo srityse. Ne mažiau svarbus ir socialinių technologijų kūrimo skatinimas.

„Tai – trūkstama grandis tarp to, kad mokslininkas laboratorijoje kuria naujas žinias ir prototipus, ir įmonės tas naujas žinias paverčia produktais, paslaugomis ir inovacijomis. Per socialines technologijas mes kalbam apie verslo modelius, procesų tobulinimą. Visą tą vadybinį ir verslumo palaikymą, kuris reikalingas toms technologijoms pasiekti rinką“, – aiškina A. Pundzienė.

Laidą „Mokslo ekspresas“ per LRT Televiziją žiūrėkite šeštadieniais, 11:40 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...