captcha

Jūsų klausimas priimtas

Australijos muziejui perduotas retas neįprastos išvaizdos gelmių ryklys

Vienam Australijos muziejui antradienį buvo perduotas netoli šalies krantų sugautas retos rūšies ryklys, kuris dėl itin neįprastos išvaizdos daugelio vadinamas „gelmių ateiviu“ ir išsiskiria savo ilgu snukiu, į smeigtukus panašiais dantimis bei blyškiai rausvu kūnu.
Youtube.com stop kadras
Youtube.com stop kadras

Vienam Australijos muziejui antradienį buvo perduotas netoli šalies krantų sugautas retos rūšies ryklys, kuris dėl itin neįprastos išvaizdos daugelio vadinamas „gelmių ateiviu“ ir išsiskiria savo ilgu snukiu, į smeigtukus panašiais dantimis bei blyškiai rausvu kūnu.

Šie priešistorinės išvaizdos gyvūnai, žinomi kaip aitvariniai rykliai, aptinkami vandenynų gelmėse priedugnio zonoje, o apie jų gyvenimą mažai žinoma.

„Jis išties įspūdingas – ne atgrasus, o gražus“, – sakė Australijos muziejaus žuvų kolekcijos kuratorius Markas McGroutheris, pridūręs, kad to ryklio dantys atrodo tarsi „mažyčiai durklai“.

„Jų ne itin dažnai sugaunama. Jų tikrai nelabai dažnai aptinkama“, – aiškino jis.

Pasak M. McGroutherio, naujai sugautas gyvūnas yra tik ketvirtasis aitvarinis ryklys, perduotas Sidnėjuje įsikūrusiam muziejui. Pirmi du individai į muziejaus kolekciją pateko praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje.

Naujausią individą vienas žvejys sugavo sausį prie pietryčių Australijos krantų, apie 200 m gylyje. Gyvūnas buvo nugabentas į vietos akvariumą, kuris jį išsaugojo puikios būklės.

M. McGroutheris sakė esantis „sužavėtas“, kad galės ištyrinėti ryklį, kurio rūšies atstovų aptinkama Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose. Manoma, kad ši rūšis, kurios mokslinis pavadinimas – Mitsukurina owstoni, yra gyvoji fosilija, gyvuojanti pastaruosius 125 mln. metų.

M. McGroutherį žavi šio gyvūno nasrai, kurie medžiojant gali būti staigiai iškišami į priekį, o vėliau vėl įtraukiami po mėsingu pleišto pavidalo snukiu.

„Jo raumenys minkšti, glebūs, todėl įtariu, kad jam nereikia eikvoti daug energijos... Taigi, jis lėtai plaukioja virš dugno, naudodamasis savo snukiu kaip metalo detektoriumi“, – sakė tyrėjas naujienų agentūrai AFP.

„Jis naršo dugną, o kai aptinka kokią nors žuvelę, krabą arba kalmarą – šmaukšt, staigiai išmeta į priekį nasrus ir sučiumpa (grobį), kad ir koks jis būtų, – aiškino M. McGroutheris. – Jis perveria grobį aštriais, smailiais dantimis ir praryja jį visą.“

Naujausias aitvarinio ryklio individas, kurio audinių mėginiai bus panaudoti genetiniuose tyrimuose, bus užkonservuotas muziejuje ir taps prieinamu tyrėjams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...