captcha

Jūsų klausimas priimtas

Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui

Šeštadienį sukanka lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Šeštadienį sukanka lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda sėkmingai dalyvauja keliuose MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros) finansuojamuose projektuose. Efektyviai panaudoję gautas lėšas, VU mokslininkai atlieka su ekologišku vienkomponenčiu raketiniu kuru susijusius tyrimus, dirba su raketinių mikrovariklių sistemomis ir jų komponentais, radijo ryšio sistemomis, skirtomis ne tik kosminiams palydovams, bet ir pasaulyje vis populiarėjantiems bepiločiams orlaiviams. Be to, sukurtos IT duomenų perdavimo, apdorojimo ir saugojimo sistemos, tarnausiančios kaip tolimesnių projektų pagrindas, skelbiama pranešime spaudai.

„Nuosekliai formuojame kryptingą mokslinių tyrimų ir jų taikymų strategiją, vykdome vis sudėtingesnius projektus. Vertė, kuriama kosminių technologijų ir mokslo srityje, šiandienos pasaulyje tapo akivaizdi“, – sako VU mokslo reikalų prorektorius prof. Eugenijus Butkus.

Šiuo metu VU mokslininkai kartu su projekto partneriais aktyviai dirba su „LituanicaSAT-2“ projektu. 2016 m. pirmą ketvirtį startuosiančiam palydovui iškelti du pagrindiniai tiksliai: atlikti fundamentinį termosferos tyrimą ir raketinio mikrovariklio eksperimentą. Šis eksperimentas pasaulyje bus atliekamas pirmą kartą. Dėl jo ateityje atsiras galimybė mažųjų palydovų gyvavimo orbitoje laiką padidinti 5–6 kartus (standartinis palydovų gyvavimas laikas orbitoje yra apie 2–3 mėn.).

„Įsitikinome, kad Lietuvoje galime kurti ir plėtoti pasaulinio lygio mažųjų palydovų projektus – tai iš tikrųjų mūsų jėgoms. Toliau plėsime savo galimybes ir ieškosime naujų taikymo sričių tiek moksle, tiek versle ir netgi krašto gynyboje, kuri tampa vis aktualesne problema“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas, „LituanicaSAT-2“ projekto vadovas Vytenis Buzas.

2358 kartus Žemės orbitą apskriejęs palydovas „LituanicaSAT-1“ buvo pradėtas kurti dar 2012 m. liepą, o į kosmosą iš Valopo saloje Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio NASA skrydžių centro paleistas 2014 m. sausio 9 d. Žemės orbita palydovas pradėjo skrieti vasario 28-ąją. Į tarptautinę kosminę stotį palydovą erdvėlaivyje „Cygnus 2“ nugabeno raketa nešėja „Antares“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...