captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkų atrasta supermasyvi juodoji skylė užminė naujų mįslių

Mokslininkai paskelbė atradę milžinišką juodąją skylę, kurios dydis, regis, prieštarauja šių darinių augimo teorijai. Tyrėjai nurodė, kad ta supermasyvi juodoji skylė, esanti vieno tolimo kvazaro centre, susiformavo praėjus apie 900 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
NASA išplatinta juodosios skylės vizualizacija. AFP/Scanpix nuotr.
NASA išplatinta juodosios skylės vizualizacija. AFP/Scanpix nuotr.

Mokslininkai paskelbė atradę milžinišką juodąją skylę, kurios dydis, regis, prieštarauja šių darinių augimo teorijai. Tyrėjai nurodė, kad ta supermasyvi juodoji skylė, esanti vieno tolimo kvazaro centre, susiformavo praėjus apie 900 mln. metų po Didžiojo sprogimo.

Kvazarai yra itin aktyvūs galaktikų branduoliai, kurių spinduliuojama energija daug didesnė negu įprastų galaktikų. Šių dangaus kūnų spinduliavimo energijos šaltinis yra masė, dideliu greičiu krentanti į centre esančią juodąją skylę.

Mokslininkų matavimai rodo, kad naujai atrasto kvazaro juodosios skylės masė yra 12 mlrd. kartų didesnė negu Saulės, o šis faktas prieštarauja daugelio palaikomai juodųjų skylių augimo tempo teorijai.

„Remiantis ankstesniais tyrimais, ši juodoji skylė yra didžiausia iš rastų to laikotarpio (darinių)“, – naujienų agentūrai „Reuters“ trečiadienį sakė daktaras Fuyanas Bianas, dirbantis Australijos nacionalinio universiteto Astronomijos tyrimų mokykloje.

„Dabartinė teorija numato juodosios skylės augimo spartos ribą, bet ši juodoji skylė yra didesnė negu numato ta teorija“, – pridūrė jis.

Supermasyvių juodųjų skylių formavimasis tebėra atvira tyrimų sritis, tačiau daugelis mokslininkų ilgą laiką manė, kad juodųjų skylių didėjimo sparta yra ribota.

Juodųjų skylių masė didėja jų ryjamos aplinkinės medžiagos sąskaita. Tačiau juo intensyvesnis yra šis procesas, vadinamas akrecija, juo labiau įkaista skylės dar nepasiekusi stiprios gravitacijos veikiama medžiaga, kurios spinduliavimo energija nubloškia dalį medžiagos tolyn nuo juodosios skylės ir tokiu būdu riboja jos augimą.

„Iš esmės veikia dvi tarpusavyje suderintos jėgos, nustatančios augimo ribą, kuri yra daug mažesnė negu mūsų atrasta“, – aiškino Fuyanas Bianas.

Minėta juodoji skylė buvo atrasta tarptautinės mokslininkų grupės, vadovaujamos Pekino universiteto astrofiziko Xue-Bing Wu, dalyvaujančios Sloano skaitmeninės dangaus apžvalgos ( Sloan Digital Sky Survey, SDSS, – angl.) projekte. Tyrėjai jau yra surinkę duomenų apie objektus, esančius dangaus skliauto plote, sudarančiame 35 proc. Šiaurės dangaus pusrutulio.

Australijos nacionalinis universitetas vadovauja panašiam projektui „SkyMapper“, kurio metu atliekama objektų inventorizacija Pietų dangaus pusrutulyje.

Fuyanas Bianas tikisi, kad vykdant šį projektą bus atlikta daugiau juodųjų skylių stebėjimų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...