captcha

Jūsų klausimas priimtas

Artėja didžiausias Europoje saulės užtemimas nuo 1999 m.

Netrukus turėsime progos pasigrožėti įspūdingu reginiu – saulės užtemimu, kurio metu Europoje bus užstojama apie 90 proc. saulės šviesos. Tai – didžiausias užtemimas Senajame žemyne per pastaruosius 16 metų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Netrukus turėsime progos pasigrožėti įspūdingu reginiu – saulės užtemimu, kurio metu Europoje bus užstojama apie 90 proc. saulės šviesos. Tai – didžiausias užtemimas Senajame žemyne per pastaruosius 16 metų.

Vos po gerų trijų savaičių, kovo 20 d. (penktadienio) rytą Mėnulis praskries tarp Saulės ir Žemės taip, kad savo kūnu užstos Saulės diską. Šį kartą saulės užtemimas bus puikiai matomas ir Europoje. Tiesa, ne visur vienodai. Štai vien Didžiosios Britanijos saloje saulės disko pridengimo skirtumas svyruos nuo 84 proc. (Londone) iki 94 proc. Glazge, Aberdine ir Edinburge.

Apskritai dalinis saulės užtemimas apie 90 min. bus matomas visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Rusijoje. Šiaurinė Skandinavijos dalis, Farerų ir Špicbergeno salos galės grožėtis visišku saulės užtemimu. Pavyzdžiui, Farerų salų mieste Toršavne visiškas užtemimas truks 2 min. ir 2 s. Ilgiausiai visiškas užtemimas tęsis 2 min. ir 47 s. Tiek jis truks Norvegijos jūroje, už maždaug 300 km į rytus nuo Islandijos. Mėnulio šešėlis, kuris Žemės paviršiumi nukeliaus kelis tūkstančius kilometrų, slinks šiaurės ašigalio link, kirs šiaurės poliaratį. Tiesa, visiškas Mėnulio šešėlis (zona, kurioje matomas visiškas saulės užtemimas) būna nedidelis – jis būna maždaug 160 km skersmens.


AFP/Scanpix nuotr.

Britų astronomų teigimu, vakarinėje Juntinės Karalystės (JK) pakrantėje, Liuiso saloje (Isle of Lewis) mėnulis uždengs 98 proc. saulės disko. Tai įvyks 9:36 val. ryto Grinvičo laiku (11:36 val. Lietuvos laiku). Anot jų, dangus užtems visur, kur saulės diskas bus uždengtas nors 95 proc.

Paskutinįkart Europoje toks intensyvus dalinis užtemimas buvo matomas 1999 m. rugpjūčio 11 d. Tąkart mėnulio šešėlis savo kelionę pradėjo Atlanto vandenyne, o visiškas saulės užtemimas aplankė pietinę JK dalį, Prancūzijos šiaurę, Belgiją, Liuksemburgą, pietų Vokietiją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Vengriją, Rumuniją. Tai buvo pirmas visiškas saulės užtemimas Europoje nuo 1990 m. liepos 22 d.

Ne mažiau įdomu ir tai, kad užtemimo išvakarėse Mėnulis Žemės atžvilgiu atsidurs perigėjuje – t.y., arčiausiai Žemės (tokia padėtis dar vadinama „supermėnuliu“, „superpilnatimi“). Kadangi per parą jis nutolti spės labai nedaug, tai reiškia, kad šįkart Mėnulis danguje bus didesnis, nei, tarkim, per apogėjų, tad kovo 20-osios užtemimą su nedidelėmis išlygomis galima vadinti „supermėnuliniu“ saulės užtemimu – o gal net ir tiesiog superužtemimu.

Ką gi, panašu, kad priešpaskutinio kovo penktadienio rytą pakelti akis į dangų tikrai rekomenduotina – tai bus reta proga pamatyti du stambiausius dangaus skliauto objektus vienas šalia kito. Kito tokio intensyvumo saulės užtemimo Europoje nebebus daugiau kaip 10 metų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...