captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sibire rasti dar 4 didžiuliai ir keliasdešimt mažesnių smegimo kraterių

Amžino įšalo žemėje Sibire (Rusija) geologai atrado 4 naujus didžiulius smegimo kraterius ir keliasdešimt mažesnių tokio pat tipo duobių. Visos jos rastos tame pačiame Jamalo pusiasalyje, kur prieš pusmetį buvo atrastos pirmos garsiosios Jamalo smegduobės.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Amžino įšalo žemėje Sibire (Rusija) geologai atrado 4 naujus didžiulius smegimo kraterius ir keliasdešimt mažesnių tokio pat tipo duobių. Visos jos rastos tame pačiame Jamalo pusiasalyje, kur prieš pusmetį buvo atrastos pirmos garsiosios Jamalo smegduobės.

Manoma, kad smegduobes suformavo metano dujos, išsiveržusios iš gelmių tada, kai dėl šylančio klimato grunte atšilo ir ištirpo amžino įšalo kaustomas litosferos sluoksnis. Tokia smegimo kraterių gausa įžiebė baimę, kad artimiausiu metu prasivers labai daug tokių kraterių, o tai reiškia, jog į atmosferą pateks daug šiltnamio efektą sukeliančių gamtinių dujų.

Vieną naujai atrastų kraterių supa net dvidešimties mažesnių kraterių pulkas. Šis smegduobių „spiečius“ rastas vos už 10 km nuo didžiulės dujų gavybos bendrovės. Specialistai prognozuoja, kad artimiausiu metu Jamalo pusiasalio regione gali būti atrasta iki 30 tokių geologinių darinių.

Vis dėlto mokslininkai teigia, kad tokių smegimo kraterių susidarymo paaiškinimui dar trūksta patikimos mokslinės informacijos. Rusijos mokslų akademijos Naftos ir dujų tyrimų instituto direktorius, profesorius Vasilijus Bogojavlenskis ragina saugumo tikslais naujojo reiškinio protrūkį tirti kuo skubiau.

Iki šiol Sibire buvo žinoma tik apie tris tokio tipo smegimo kraterius – juos amžino įšalo teritorijoje pastebėjo sraigtasparnių pilotai.

„Dabar Arkties srityje mums žinomi jau 7 didžiuliai smegimo krateriai, – „The Siberian Times“ patvirtino V. Bogojavlenskis. – Penki jų – Jamalo pusiasalyje, vienas – Jamalo autonominėje srityje, dar viena – Krasnojarsko šiaurinėje dalyje, netoli Taimyro pusiasalio. Mums tiksliai žinomos tik keturių tokių smegduobių geografinės koordinatės. Apie kitas tris žinome iš elniaganių pasakojimų.“

„Neabejoju, kad Jamale tokių kraterių yra kur kas daugiau, – įsitikinęs profesorius. – Reikia jų tik paieškoti. Jų paplitimas kažkuo panašus į grybų paplitimą: kai randi vieną baravyką, aplink dairykis kitų. Taip pat ir su smegimo krateriais. Manau, kad Jamale tokių „šeimynų“ gali būti dar 20–30.

Du iš keturių naujai atrastų piltuvo formos smegimo kraterių jau yra virtę karstiniais ežerais.

„Labai svarbu neišgąsdinti žmonių, tačiau ši problema yra labai aktuali, – pabrėžia V. Bogojavlenskis. – Reikia nuodugniai ištirti šį fenomeną ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms gyvenamuose regionuose. Nereiktų pamiršti, jog kai kuriais atvejais iš tokių smegduobių besiveržiančios dujos gali užsiliepsnoti.“

Priminsime, kad pirmas tokio tipo krateris buvo pastebėtas praėjusių metų liepą, už 30 km nuo Bovanenkovo gamtinių dujų telkinio. Tą patį mėnesį Arkties srityje buvo rasti dar du tokie pat smegimo krateriai.

Specialistus labiausiai domina B2 pavadintas krateris, esantis vos už 10 km į pietus nuo „Gazprom“ priklausančio ir eksploatuojamo Bovanenkovo dujų telkinio. Senesnėse palydovinėse nuotraukose nei jo, nei kitų smegimo kraterių nematyti.

Tačiau naujausiose palydovinėse nuotraukose B2 kraterio vietoje jau telkšo maždaug 5 tūkst. kv. m ploto ežeras. Jis susiformavo 50–100 metrų skersmens piltuve. Didžiąją smegduobę supa apie 20 mažesnių (kelių metrų skersmens), kurios irgi sklidinos vandens. Netoli kito kraterio, esančio prie Antipajutos (Jamalo pusiasalis), yra gyvenviečių.

Tai kelia tam tikrų būgštavimų – pvz., kad įšale įkalintos dujos gali sprogti. V. Bogojavlenskis padėtį komentuoja šitaip: „Dabar reikia atsakyti į pagrindinius klausimus: kuriose teritorijose pavojus yra didžiausias ir kokios sąlygos grėsmę didina. Tai liečia šiaurinėje šalies dalyje esančių miestų ir gyvenviečių, taip pat eksploatuojamų naftos ir dujų telkinių saugumą.“

Baiminamasi, kad dėl panašių priežasčių gamtinės dujos gali sprogti didžiausiame ir seniausiame planetos gėlo vandens ežere Baikale, kuris, tiesa, yra gerokai atokiau nuo šiaurinio poliaračio. Būgštaujama ir to, kad amžiname įšale, kuris ima tirpti, milijonus kartų daugiau negu gamtinių dujų gali būti metano hidratų. Vieno specialisto vertinimu, bendra atrastų kraterių sprogstamoji galia siektų apie 11 tonų trotilo.

Be kita ko, po Jamalo pusiasaliu glūdi du tektoninių plokščių sprūdžiai. Tai reiškia, kad po amžiname įšale įkalintus dujų telkinius padegti gali geoterminis karštis.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...