captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmus skrydžius lėktuvais skaičiavo sekundėmis

Senovės graikų mitas byloja apie nagingą meistrą Dedalą, kuris, pastatęs valdovui Minui Minotauro labirintą ir norėdamas ištrūkti iš Kretos salos, sau ir sūnui Ikarui iš plunksnų, siūlų ir vaško sumeistravo sparnus. Ikaras, nepaklausęs tėvo, pakilo per aukštai ir saulės spinduliams ištirpdžius vašką nukrito į jūrą. Dedalui pavyko pasiekti Siciliją. Ten jis pastatė šventyklą saulės šviesos dievui Apolonui, joje pakabino savo sparnus.
L. Bleriot savo sukonstruotame skraidymo aparate, JAV Kongreso bibliotekos nuotr.
L. Bleriot savo sukonstruotame skraidymo aparate, JAV Kongreso bibliotekos nuotr.

Senovės graikų mitas byloja apie nagingą meistrą Dedalą, kuris, pastatęs valdovui Minui Minotauro labirintą ir norėdamas ištrūkti iš Kretos salos, sau ir sūnui Ikarui iš plunksnų, siūlų ir vaško sumeistravo sparnus. Ikaras, nepaklausęs tėvo, pakilo per aukštai ir saulės spinduliams ištirpdžius vašką nukrito į jūrą. Dedalui pavyko pasiekti Siciliją. Ten jis pastatė šventyklą saulės šviesos dievui Apolonui, joje pakabino savo sparnus.

Tikrovėje žmogus niekada nenuleido rankų. Senovės kinai bandė skristi su žmogų išlaikančiais aitvarais. XI a. drąsuoliai prisitaisę sparnus šokinėdavo nuo bokšto ar uolos. Daugelis jų žuvo, tarsi patvirtindami, jog žmogus per silpnas ir per sunkus skraidyti. XIII a. anglų vienuolis Rogeris Baconas (1214–1294) vienas pirmųjų pasiūlė pagaminti skraidančią mašiną su plasnojančiais sparnais. XV a. Leonardo da Vinci (1452–1519) sukūrė lėktuvų eskizus.

Bet jų sukonstruoti nepavykdavo greičiausiai todėl, kad buvo manoma, jog žmogus turi imituoti paukštį. Tik XIX a. anglų aristokratas seras George`as Cayley (1773–1857) į žmonijos svajonę pažvelgė iš mokslinės pusės. Ilgai konstravęs nedidelius modelius 1849 m. pagamino sklandytuvą. Paleistas nuo kalvos šlaito arba tempiamas virve jis galėjo keliolika metrų sėkmingai paskraidinti dešimtmetį sero sūnų. 1853 m. šio anglo sukonstruotas sunkesnis už orą aparatas pirmą kartą į orą pakėlė suaugusį vyrą.

Vokietis Otto Lilienthalis (1848–1896) atkreipė dėmesį į tai, kad išlenktas sparnas turi didesnę keliamąją galią nei plokščias. Savo sukonstruotais sklandytuvais jis atliko apie 2000 skrydžių ir tapo pirmuoju iš tikrųjų skraidančiu žmogumi, pirmą kartą tai jam pavyko 1891-aisiais. Sklandytuvus jis valdė balansuodamas savo kūnu. Deja, vienas bandymų išradėjui buvo tragiškas...

1903 m. Hanoverio (Vokietija) gyventojas Karlas Jatho (1873–1933) sukūrė biplaną su 7,5 m sparnais ir 12 arklio galių varikliu. Rugpjūčio 18-ąją startavęs iš pievos, pakilęs į 75 cm aukštį skrido keletą sekundžių ir nusileido už 18 metrų. Dabar tai vertinama veikiau kaip šuolis nei skrydis, todėl K. Jatho nelaikomas pirmuoju pilotu pasaulyje. Ši garbė tenka broliams Wrightams.

Tų pačių metų gruodžio 17-ąją du motociklų mechanikai broliai Orville`is (1871–1948) ir Wilburis (1867–1912) Wrightai tuščiame Šiaurės Karolinos (JAV) paplūdimyje pakilo į orą pačių iš medienos, vielos ir audinio sukonstruotu aparatu ir išsilaikė 12 sekundžių. Vėliau jiems pavyko ore išbūti jau 59 sekundes. Dar po kurio laiko broliai pakilo į 4 m aukštį ir nuskrido 4 metrus. Tai buvo pirmasis tikras motorinis skrydis.

1907 m. prancūzas Paulis Cornu (1881–1944) pasaulį nustebino statmenai į orą pakilusiu aparatu – sraigtasparnio pirmtaku. Po poros metų prancūzas Louis Blériot (1872–1936) motorizuotu lėktuvu perskrido Lamanšo sąsiaurį. Nuo to laiko lėktuvai vis tobulėjo. 1919 m. birželio 14-ąją anglų lakūnai Johnas Alcockas (1892–1919) ir Arthuras Whittenas Brownas (1886–1948) dvimotoriu lėktuvu pakilo iš Niufaundlando salos ir be sustojimo perskridę Atlantą nusileido Airijoje.

1944 m. Vokietijoje sukurtas pirmasis reaktyvinis lėktuvas. 1947 m. JAV pilotas Chuckas Yeageris (g. 1923) reaktyviniu naikintuvu viršijo garso greitį – pasiekė 1236 km/val., vėliau – 1541 km/val. Pirmasis reaktyvinis keleivinis lėktuvas „Comet 1“ pakilo 1952 m. Londone. 1958 m. sukonstruotas antrasis – „Boeing 707“. 1968–1969 m. sukurti pirmieji viršgarsiniai keleiviniai lėktuvai „Concorde“ ir Tu-144. Tu tipo lėktuvai eksploatuoti iki XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos. „Concorde“ 1976 m. atliko pirmąjį komercinį skrydį, o 1995 m. rugpjūčio 16 d. per 31 valandą 27 minutes ir 49 sekundes apskriejo pasaulį. Deja, 2000-aisiais kildamas toks lėktuvas sudužo Paryžiuje. Dėl šio įvykio 2003 m. oficialiai nuspręsta tokių lėktuvų nebeeksploatuoti.

2005-aisiais pristatytas didžiausias pasaulyje keleivinis lėktuvas „Airbus A380“, galintis skraidinti 500–800 keleivių. Lietuvoje 1851 m. Aleksandras Griškevičius (1809–1863) knygoje „Žemaičių garlėkys“ pateikė skraidančio aparato schemą. 1919 m. pradžioje pradėta kurti Lietuvos karo aviacija. Pirmasis jos lėktuvas buvo perimtas iš bolševikų, vasarį nupirkti dar 8 vokiški. Pirmuosius originalios medinės konstrukcijos lėktuvus „Dobi“ 1922–1924 m. sukonstravo ir išbandė inžinierius Jurgis Dobkevičius (1900–1926). Inžinierius Antanas Gustaitis (1898–1941) 1925-aisiais sukonstravo pusiau metalinės konstrukcijos, mediniais sparnais lėktuvą ANBO-1 (iššifravus pavadinimą – „Antanas nori būti ore“), nuo 1925 iki 1939 m. iš viso pagaminti 66 panašūs lėktuvai. ANBO-1 saugomas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

1933 m. liepos 15-ąją du drąsūs vyrai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, lėktuvu „Lituanica“ pakilę iš Niujorko, per 37 valandas ir 11 minučių perskrido Atlanto vandenyną, bet vis dar neištirtomis aplinkybėmis žuvo Lenkijoje, Soldino apylinkėse. 1935 m. rugpjūčio 21–22 d. JAV lietuvis Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica-II“ pakilo iš Niujorko ir taip pat sėkmingai perskrido Atlantą. 1938 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvos oro transporto bendrovė „Lietuvos oro linijos“.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...