captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atlanto dugne rasta daugybė nežinomos kilmės mangano rutulių

Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, iš kur kilę milijonai obuolio ar net boulingo rutulio dydžio metalinių rutulių, nuklojusių Atlanto vandenyno centrinės dalies dugną. Metalo rutuliai pavadinti mangano gumbais. Juos atrado giliavandenių rūšių ieškoję jūrų biologai.
Mangano rūdos gumbas. Wikimedia Commons nuotr.
Mangano rūdos gumbas. Wikimedia Commons nuotr.

Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, iš kur kilę milijonai obuolio ar net boulingo rutulio dydžio metalinių rutulių, nuklojusių Atlanto vandenyno centrinės dalies dugną. Metalo rutuliai pavadinti mangano gumbais. Juos atrado giliavandenių rūšių ieškoję jūrų biologai.

Vokiečių mokslo tyrimų laivas „R/V Sonne“ plaukiojo už kelių šimtų kilometrų į rytus nuo Barbadoso, kai į mokslininkų tinklus, kuriais renkami dugno gyvybės egzemplioriai, pakliuvo keletas keistų rutulių. Paaiškėjo, kad jie – metaliniai, o dominuojanti sudėtinė dalis – manganas. Nuotoline vaizdo kamera nufilmavus radimvietės dugną paaiškėjo, kad ten guli šimtai tūkstančių tokių rutulių. Kai kurie jų dydžiu pranoksta net boulingo rutulius.

„Buvau nustebintas, nes tokioje vietoje rasti mangano gumbų tikrai nesitikėjome“, – pasakojo ekspedicijos vyresnysis mokslo darbuotojas, GEOMAR Helmholtz okeaninių tyrimų centro Kylyje (Vokietija) vulkanologas Colinas Devey.

Jo teigimu, tai – didžiausias mangano rutulių telkinys Atlante. Mangano rutulių randama įvairiose pasaulinio vandenyno vietose, bet dažniausiai – Ramiajame vandenyne. Atlanto vandenyne rasti metalo gniutulai, savo pavidalu primenantys bulves, yra sudaryti iš metalo rūdos sluoksnių, kurie arčiau centro yra kristalizavęsi. Tokio rutulio branduolys gali būti fosilija, akmuo arba kito rutulio fragmentas.

„Mūsų rasti gumbai buvo ypač apskriti, o tai nėra įprasta, - pabrėžė C. Devey. – Įprastai jie būna plokšti kaip karvės blynai.“

Mokslininkai yra linkę manyti, kad tokie gumbai „auga“ labai lėtai – pastorėdami tik po 1 cm per 1 mln. metų. Didžiausi „R/V Sonne“ ekspedicijos rasto telkinio rutuliai gali būti ir 10 mln. metų senumo.

Mokslininkų dėmesį mangano gumbai buvo patraukę aštuntajame XX a. dešimtmetyje, kai paaiškėjo, kad šios „vandenyno bulvės“ gali būti puikus tokių spalvotųjų ir retųjų metalų kaip nikelis, varis, kobaltas ar cinkas šaltinis – mat mangano rutuliuose aptinkama šių metalų priemaišų. Vis dėlto susidomėjimas jais nuslūgo supratus, kad išgauti iš vandenyno dugno juos būtų labai sudėtinga ir brangu.

Atlanto vandenyno dugne atrastas naujas mangano gumbų telkinys glūdi 5–5,5 km gylyje.

Šių rutulių kilmės mokslininkai kol kas taip ir neišsiaiškino, nors pirmą kartą tokių dugno darinių rasta dar 1873-aisiais. Spėjama, kad tai gali būti sūriame vandenyje mikroorganizmų vykdomų cheminių reakcijų šalutinės medžiagos, povandeninių karštųjų versmių poveikio pasekmė arba metalų pertekliaus jūros vandens sudėtyje rezultatas.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...