captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vienos interneto parduotuvės laukia taupių, kitos – žioplių

Internete galima rasti šimtus lietuviškų parduotuvių: vienos, lyg prekybos centrai, siūlo pačias įvairiausias prekes; kitos labiau primena turgaus prekystalį. Ir visai nesvarbu, kaip atrodo ar ką siūlo interneto parduotuvė, – sukčiai gali slėptis visur. Nepaisant papildomų grėsmių, lietuviai internete perka vis dažniau.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Internete galima rasti šimtus lietuviškų parduotuvių: vienos, lyg prekybos centrai, siūlo pačias įvairiausias prekes; kitos labiau primena turgaus prekystalį. Ir visai nesvarbu, kaip atrodo ar ką siūlo interneto parduotuvė, – sukčiai gali slėptis visur. Nepaisant papildomų grėsmių, lietuviai internete perka vis dažniau.

Įvairios apklausos rodo, kad apsipirkti internete bandė daugiau nei ketvirtadalis žmonių Lietuvoje, tačiau nuolat perkančių internete – gerokai mažiau. Mūsų šalyje internetinė prekyba sudaro apie 4,7 proc. visų pardavimų, tad erdvės augti netrūksta. Ir tai vyksta: pernai internetinės prekybos rinka augo apie 24 proc., panašus augimas prognozuojamas ir šįmet.

Lietuviai internete perka pačias įvairiausias prekes: drabužius, kosmetiką, bilietus į renginius, namų ūkio reikmenis, buitinę techniką, baldus, keliones, užsako paslaugas, auga maisto ir kasdienio vartojimo prekių populiarumas.

Leido paskutinius litus

Remiantis tendencijomis, gyventojai internete perka vis daugiau ir didesnių, brangesnių prekių. Nemažai įtakos pirkinių krepšeliui turi metų laikai ir šventės.

„Artėjant žiemos šventėms gerokai šokteli žaislų pardavimas. Artėjant žiemai išauga automobilių prekių pardavimas. Gyventojai prieš šalčius suskumba pirkti padangas, akumuliatorius, valytuvus ir pan. Šylant orams auga sodo prekių pardavimas, žmonės internetu perka žoliapjoves, grėblius ir kitus įrankius. Daugiau drabužių žmonės perka keičiantis sezonams. Be abejo, baigiantis vasarai ir artėjant naujiems mokslo metams auga mokyklinių prekių pardavimas“, – pastebėjo Pigu.lt rinkodaros direktorė Kristina Gumauskienė.

Praėjusiais metais šios interneto parduotuvės apyvarta išaugo apie 40 proc., ypač daug pirkėjų užplūdo šventiniu laikotarpiu: prieš Kalėdas buvo parduota prekių, kurių bendras svoris siekė net 10 tūkst. tonų.

Žmonės užsakinėjo ne tik žaislus, kvepalus, mobiliuosius telefonus ar kalėdinius papuošimus, bet ir brangesnius pirkinius: šaldytuvus, televizorius, skalbimo mašinas. „Šiuos pirkinius siejame su euro įvedimu – taip, ko gero, gyventojai norėjo išleisti paskutinius litus, – sakė K.Gumauskienė. – Grynaisiais atsiskaito kiek daugiau kaip trečdalis pirkėjų. Pasikeitus valiutai atsiskaitymai grynaisiais išaugo apie 10 proc.“

Reputacija rūpi ne visiems

Klientų pasitikėjimo problema didžiausiai interneto parduotuvei Lietuvoje aktuali buvo pirmaisiais veiklos metais, o dabar dėl to nerimauja pavieniai žmonės.

Mažesnėms parduotuvėms tenka pasistengti labiau, tačiau ne visos rūpinasi savo reputacija.

Elektroninių parduotuvių patikimumą vertinančioje svetainėje SauguPirkti.lt yra aprašyta per 300 parduotuvių, tačiau vos dešimtadalis jų turi galiojančius sertifikatus – visose kitose buvo aptikta trūkumų.

„Tai nereiškia, kad tose el. parduotuvėse nėra saugu pirkti – tiesiog jos neatitiko visų „Saugu pirkti“ kriterijų“, – paaiškino projekto vadovas Saulius Dackys. Čia pat jis pridūrė, kad dažniausiai normalios internetinės parduotuvės, rimtai žiūrinčios į savo verslą, trūkumus pašalina labai operatyviai.

Dažniausiai prekeiviai nepateikia vartotojų duomenų apsaugos informacijos, nors to reikalauja Asmens duomenų apsaugos inspekcija. Kokie pažeidimai yra rimčiausi ir kelia daugiausiai įtarimų, kad prekes ten įsigyti nesaugu?

„Pirma – kai nėra nurodomi pilni pardavėjo rekvizitai ir kontaktai. Antra – kai nėra nurodomos prekių pirkimo taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams. El. parduotuvių, kurios turi minėtus neatitikimus, yra gana nemažai“, – teigė S.Dackys.

Kaip nepakliūti į pinkles?

Augantis elektroninių parduotuvių populiarumas masina ir sukčius. Jie dažniausiai vartotojų dėmesio siekia siūlydami žinomų gamintojų prekes už gerokai žemesnę nei rinkos kainą.

Pasiūlymu susiviliojęs pirkėjas gali net kelias savaites nesuprasti, kad pateko į apgavikų pinkles, o šie gali ne tik pasisavinti pervestus pinigus, bet ir nukopijuoti banko sąskaitos duomenis.

Pateikiame keletą patarimų, kaip saugiai pirkti internetu:

* Rinkitės žinomas, saugias el. parduotuves; įtariai vertinkite neįprastai mažą prekės ar paslaugos kainą; pasidomėkite kitų pirkėjų patirtimi – paieškokite internautų atsiliepimų, pasidomėkite įmonės finansine situacija;

* Prieš įvesdami asmeninius duomenis įsitikinkite, kad el. parduotuvė paiso asmens duomenų tvarkymo taisyklių; patikrinkite, ar svetainė naudoja saugų ryšį (adreso eilutėje matysite ne „http“, o „https“ trumpinį);

* Parduotuvėje neįveskite el. bankininkystės duomenų – jie įvedami tik oficialiose bankų svetainėse;

* Pirkdami internetu nesinaudokite viešu kompiuteriu: jame gali likti kai kurie duomenys, kuriais gali pasinaudoti piktavaliai; taip pat venkite pinigų pervedimų prisijungę prie viešų „Wi-Fi“ tinklų, jei nesate tikri dėl jų saugumo;

* Patikimos el. parduotuvės įprastai suteikia garantinę prekių priežiūrą, siūlo jas apdrausti, taip pat suteikia galimybę atsiskaityti keliais skirtingais būdais;

* Daugelis patikimų interneto parduotuvių sudaro galimybę už pirkinius atsiskaityti jų pristatymo metu. Jei konkrečioje parduotuvėje perkate pirmą kartą ir bijote prarasti pinigus, pasinaudokite šia galimybe.

* Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba renka informaciją apie vartotojų teisių pažeidimus ir skelbia oficialų sąrašą (jį rasite čia), kuriame galite patikrinti, ar įmonė neturi skundų;

* Kilus įtarimams, kad susidūrėte su sukčiais, apie tai informuokite savo banką ir teisėsaugą.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...