captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai išmoko „išvirti kiaušinius atgal“

Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) mokslininkai bendromis pajėgomis su Vakarų Australijos universiteto specialistais paskelbė sukūrę metodą, leidžiantį „išvirti kiaušinį“ atgal. Ir tas pats metodas gali padėti sumažinti vėžio gydymo kainą bei pagreitinti baltymų biotechnologinius tyrimus, rašo nydailynews.com.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) mokslininkai bendromis pajėgomis su Vakarų Australijos universiteto specialistais paskelbė sukūrę metodą, leidžiantį „išvirti kiaušinį“ atgal. Ir tas pats metodas gali padėti sumažinti vėžio gydymo kainą bei pagreitinti baltymų biotechnologinius tyrimus, rašo nydailynews.com.

Žinoma, po šios procedūros kiaušiniai negrįžta į pirmykštę būseną, jų pakartotiniam virimui nepanaudotumėte. Bet pagrindinė naujojo metodo paskirtis – ne virėjų, o mokslininkų ir medikų darbo palengvinimas.

Mokslininkų teigimu, jie rado būdą „išnarplioti“ baltymo ir trynio baltymus, kurie virimo metu susipina į naudojimui netinkamą kietą masę.

„Taip, atradome būdą vištos kiaušinį išvirti atgal. Savo moksliniame darbe aprašėme įrenginį, kuris atskirtu susinarpliojusius baltymus ir leistų jiems atskirai susisukti į natūralią būseną“, – sakė JAV universiteto biochemikas Gregory Weissas.

Mokslininkai kiaušinius 20 minučių virė 90 ºC temperatūroje, o vėliau kiaušinių turinį paveikė šlapalu (šlapime esančiu cheminiu junginiu), kuris suskystino kiaušinius.

Bet, žinoma, tuo procesas nesibaigė.

„Molekuliniame lygmenyje baltymai vis dar buvo sušokę į nefunkcionalius gumulus“, – sakė mokslininkai.

Tuomet mokslininkai suskystintus virtus kiaušinius apdorojo savo pačių sukurtame „sūkuriniame skysčių aparate“, kuris tuos susinarpliojusius baltymus išnarpliojo ir leido jiems įgyti savo pirmykštę natūralią trimatę būseną, galinčią atlikti įprastines funkcijas.

„Naujasis procesas trunka vos kelias minutes. Procesas pagreitinamas tūkstančius kartų“, – sakė G. Weissas.

Mokslininkai tikina, kad jų darbas, kurio rezultatus publikavo leidinys „ChemBioChem“, galėtų „drastiškai“ sumažinti biotechnologinių procesų sąnaudas, susijusias su baltymų grąžinimo į pradinę būseną procesais.

„Kiaušinių apdorojimas mūsų per daug nedomina – jais tik pademonstravome, koks galingas yra šis procesas. Esminė problema – kad mokslininkai labai dažnai susiduria su tąsiais baltymais, kuriuos reikia per vargus krapštyti nuo mėgintuvėlių sienelių. Tai yra priemonė visą tą tyrimų medžiagą lengvai grąžinti mokslininkui“, – aiškino G. Weissas.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...