captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per Lietuvą nuo Talino iki Frankfurto už 1,5 mln. eurų nutiesta nauja magistralė

Trečiadienį oficialiai paskelbta, kad pradėjo veikti net 3000 km ilgio magistralė „Baltic Highway“, jungianti Taliną, Rygą, Vilnių, Varšuvą Berlyną ir Frankfurtą. Ir jos statybos kainavo tik 1,5 mln. eurų. Tiesa, nei žmonės, nei fiziniai kroviniai ja važinėti negalės – magistralė skirta milžiniškų duomenų kiekių perdavimui.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Trečiadienį oficialiai paskelbta, kad pradėjo veikti net 3000 km ilgio magistralė „Baltic Highway“, jungianti Taliną, Rygą, Vilnių, Varšuvą Berlyną ir Frankfurtą. Ir jos statybos kainavo tik 1,5 mln. eurų. Tiesa, nei žmonės, nei fiziniai kroviniai ja važinėti negalės – magistralė skirta milžiniškų duomenų kiekių perdavimui.

Magistralė, kurią bendromis pajėgomis statė „Lietuvos energijos“ įmonių grupės bendrovė „Duomenų logistikos centras“ Lietuvoje, „Latvenergo“ Latvijoje ir „Tele2“, taps alternatyviu didelių informacijos kiekių kelių tarp Suomijoje ir Frankfurte esančių didžiųjų duomenų centrų – jiems pagal techninius reikalavimus būtina, kad alternatyvių kelių informacijai perduoti būtų bent du, nors pageidautina, kad centrai būtų jungiami penkiais skirtingais keliais. Kelių gausa užtikrina, kad gedimo viename grandinės mazge atveju duomenų perdavimas nesustoja.

Projektas nuo idėjos iki realizavimo buvo kuriamas penkerius metus – pirmieji projektavimo darbai atlikti 2009 metais. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo tiesiamos naujos fizinės šviesolaidžių magistralės, Lenkijoje ir Vokietijoje pasinaudota jau esama infrastruktūra: pasirinktas fiziškai trumpiausias jau esamas optinių kabelių kelias per šias šalis.

Duomenų perdavimo magistralė veiks 100G sparta, bendras jo pralaidumas – 9,6 Tbps. Magistralė turėtų būti patraukli tokioms bendrovėms, kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Yandex“, kurios savo duomenų centrus pasistatė Suomijoje, bet didelius duomenų kiekius perdavinėja į Europą. Tiesa, 10G spartos tinklais. „Palyginus su iki šiol regione naudotais tinklais, „Baltic Highway“ yra kaip 20 kartų platesnis greitkelis iki pat Frankfurto be jokių sankryžų ir pasienio kontrolės postų“, – sakė „Duomenų logistikos centro“ pardavimų skyriaus vadovas Juozas Rumbutis.

Ši magistralė, anot projekto partnerių, Lietuvai suteiks galimybę įsitvirtinti kaip duomenų logistikos centrui, jungiančiam Baltijos šalis ir Centrinę bei Rytų Europą. Plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento Justino Pagirio teikimu, iki šiol Lietuva garsėjo puikiai išvystyta optinių tinklų infrastruktūra šalies viduje, bet tarptautiniais duomenų kanalais pasigirti negalėjo – „Baltic Highway“ šią problemą išspręs ir padidins Lietuvos patrauklumą užsienio investiciniams projektams.

Tinklo infrastruktūra (optiniai laidai) fiziškai buvo vedžiojami naudojantis energetikos bendrovių jau turima infrastruktūra – ant aukštos įtampos linijų, dujotiekių.

Nors naujoji magistralė yra daugiausiai skirta didžiausioms pasaulio IT kompanijoms, turinčioms poreikį transportuoti didelius duomenų kiekius, projekto partneriai tikina, kad poveikį pajus ir eiliniai Lietuvos piliečiai: „Tai tikrai suteikia daugiau galimybių vietiniams operatoriams dar greičiau pasiekti turinio apsikeitimo centrus, kas yra bene svarbiausia interneto spartos dalis. Yra vietinė infrastruktūra – nuo operatoriaus iki vartotojo – ir turinys, kuris dažniausiai yra ne Lietuvoje, o apsikeitimo centruose Frankfurte. Jeigu Lietuvos operatoriai pradės naudotis šia magistrale, tai viskas turėtų pagreitėti bent 20 procentų“, – sakė J. Rumbutis.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...