captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš tolimos galaktikos atskriejo neatpažintas radijo signalas

Astronomai skelbia pirmą kartą tiesiogiai užfiksavę neįprastą, vos sekundės dalį trukusį, radijo signalą iš tolimos galaktikos.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Astronomai skelbia pirmą kartą tiesiogiai užfiksavę neįprastą, vos sekundės dalį trukusį, radijo signalą iš tolimos galaktikos.

Atradimo autorė Emily Petroff, astrofizikė iš Svinburno universiteto Melburne (Australija), Greitųjų radijo bangų pliūpsnį (angl. Fast Radio Burst, FRB) užfiksavo Parkeso teleskopu Naujajame Pietų Velse pernai gegužės 14 dieną.

Tai buvo pirmas kartas, kai tokio pobūdžio signalas buvo pastebėtas realiu laiku, o ne tikrinant surinktus duomenis. „Iki šiol tokie pliūpsniai buvo atrasti praėjus savaitei, mėnesiui ar net daugiau nei dešimtmečiui po to, kai jie įvyko, – pastebėjo E. Petroff. – Mums pirmiesiems pavyko „sučiupti“ vieną jų tiesiogiai.“

Astronomai visame pasaulyje jau seniai bando išsiaiškinti FRB fenomeną. Šių pliūpsnių metu per sekundės dalį išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą dieną.

Manoma, kad pastarasis FRB įvyko galaktikoje, esančioje už maždaug 5,5 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.

Netrukus į tašką, iš kurio atkeliavo keistasis signalas, buvo nukreipta 12 Žemėje esančių ir kosmose skriejančių teleskopų. Tačiau jokių kitų bangų – optinių, infraraudonųjų, ultravioletinių ar rentgeno spindulių – ruožuose nieko neįprasto nepastebėta.

„Tai leidžia atmesti kai kuriuos FRB šaltinių kandidatus, pavyzdžiui, ilgų gama spindulių pliūpsnius ar netolimos supernovos sprogimą“, – teigė Mansi Kasliwal iš Carnegie mokslo centro (Kalifornija).

Tačiau kiti variantai, tokie kaip trumpų gama spindulių blyksniai ar galingi magnetarų (stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės) žybsniai, lieka neatmesti. Kandidatų sąraše lieka ir neutroninių žvaigždžių sprogimai ar virtimai juodosiomis skylėmis.

Ne sykį buvo spekuliuojama, kad FRB siunčia nežemiškos civilizacijos: esą jų metu siunčiami žmonijai nežinomu būdu užkoduoti pranešimai.

„Žinome tik tai, kad mes juos fiksuojame radijo teleskopais, jie atskrieja iš tolimų galaktikų ir trunka labai trumpai – vos milisekundę, – teigė E. Petroff. – Mes vis dar nežinome tikslių atstumų iki šių pliūpsnių ir jų šaltinių.“

Nuo 2007 metų, kai pirmą kartą užfiksuotas FRB, astronomai aptiko 8 tokio pobūdžio signalus, tačiau iki šiol visi jie pastebėti jau po fakto. Naujasis atradimas leido atmesti dalį teorijų, o taip pat suteikė vilties ateityje FRB fiksuoti ir tyrinėti tiesiogiai.

„Mes paspendėme spąstus. Dabar belieka sulaukti, kol į juos papuls kitas FRB“, – sakė E. Petroff.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close